Mokslininkai mano aptikę Kleopatros kapą

Kovą Taposiris Magna šventykla ir ją supančios apylinkės baigtos tirti radaru, prieš tai tris metus vykdyti kasinėjimo darbai, pranešė Egipto aukščiausioji senienų taryba.

Taposiris Magna – vienas iš senųjų miestelių, įsikūręs ant Mariuto ežero kranto, šiandien vadinamo Abusiru.

Pasak tarybos atstovų, radaru pavyko nustatyti tris vietas, kuriose gali būti karstas. Neseniai tyrinėtojų komanda aptiko dideles anksčiau nežinomas kapines, esančias už šventyklos tvoros, praneša CNN.

„Kapinių buvimas rodo, kad šventykloje gali būti palaidotas svarbus, greičiausiai, karališką statusą turintis asmuo. Senovėje pareigūnams ir kitiems aukšto rango individams Egipte buvo įprasta kapavietes statyti netoli tos vietos, kur ilsisi jų valdyti žmonės“, – teigiama tarybos pranešime.

Ekspedicijos dalyviai jau atrado 27 kapus, 20 iš jų panašus į skliautinius sarkofagus, likusieji – paprasti laidojimo kambariai, į kuriuos galima patekti laiptais. Jų viduje rasta 10 mumijų, dvi jų – paauksuotos.

Archeologai taip pat aptiko Kleopatros biustą iš alebrasto, 22 monetas su „gražiu“ jos atvaizdu, teigė tarybos generalinis sekretorius Zahi Hawassas. Anot jo, šie atradimai paneigia ankstesnius mokslininkų pareiškimus, esą ji visai nebuvusi graži.

„Vienas iš įdomiausių radinių – unikali vyro su skeltu smakru kaukė. Šis veidas šiek tiek panašus į žinomus Marko Antonijaus portretus“, - teigė Z. Hawassas.

Kleopatra Egiptą valdė nuo 51 m. pr. Kr. iki 30 m. pr. Kr. Markui Antonijui jūrų mūšyje pralaimėjus Oktavianui ir praradus valdžią, ji nusižudė. Buvęs Cezario armijos karininkas Markas Antonijus nusižudė dar prieš Kleopatrai atimant sau gyvybę, nes buvo klaidingai informuotas, kad jo mylimoji jau mirusi.