Atrastas vienas iš seniausių pasaulyje žemėlapių

18 centimetrų ilgio ir 13 centimetrų pločio lentelėje esantys raižiniai vaizduoja kalnus, vingiuojančias upes ir maisto rinkimo bei medžiojimo vietas.

Artefaktas oloje atrastas 1993 metais, po to Saragosos universiteto komanda 15 metų šifravo akmenyje įrėžtas linijas ir išraitymus, rašo telegraph.co.uk.

„Tvirtai galime pasakyti, kad tai eskizas, aplink esančios vietovės žemėlapis“, – teigė tyrėjų komandai vadovavusi Pilar Utrilla.

„Kad ir kas jį sukūrė, bandė akmenyje atvaizduoti upių tekėjimą, urvą supančius kalnus ir toje vietovėje sutinkamus gyvūnus. Pavaizduotas gamtovaizdis sutampa su vietovės geografija“, – pridūrė ji.

Paskutiniajame leidinio „Journal of Human Evolution“ numeryje skelbiamas tyrimas praplėčia žinias apie ankstyvojo modernaus žmogaus erdvės suvokimo, planavimo ir organizuotos medžioklės gebėjimus.

„Mes negalime būti tikri, kad to buvo siekta kuriant lentelę, tačiau tai aiškiai buvo svarbu tiems, kurie urve gyveno prieš 13 tūkst. 660 metų. Galbūt taip buvo stengiamasi įamžinti vietovę, kurioje buvo gausu grybų, paukščių kiaušinių ir įrankių gamybai naudoto titnago”, – teigė P. Utrilla.

Tyrėjai mano, kad toks brėžinys taip pat galėjo būti naudojamas kaip priemonė istorijoms pasakoti ar medžioklės ekspedicijoms planuoti.

„Nieko panašaus Vakarų Europoje iki šiol nebuvo atrasta”, – sakė tyrėjų grupės vadovė.