Archeologija Norvegijoje (Istorija ir archeologija | Mokslas)
.


Atliekant kasinėjimus netoli senojo Oslo uosto, archeologai atrado tūkstančius išlikusių, vandeniu permirkusių odos gabalėlių, kurių amžius siekia beveik 700 metų. Kapšai, piniginės, batai ir kalavijų makštys, kurių amžius siekia XIII–XIV a., atskleidžia naują informaciją apie kasdienį gyvenimą viduramžių Norvegijoje.


Norvegijoje atkastuose trijuose vikingų epochos kapuose rasta monetų iš tolimų kraštų ir keistai simboliškas akmuo, iškaltas taip, kad atrodytų kaip moters lytiniai organai.


Norvegijos Mjøsos ežere ieškant karo metu paskandintos amunicijos aptiktas laivo nuolauža buvo identifikuota kaip vietinė, iki 700 metų senumo „føringsbåt“ (norvegiška plokščiadugnė burvaltė). Tačiau prastos oro sąlygos neleido mokslininkams išsiaiškinti daugiau.


Senovės žmonės ne visada vadovavosi garbingos kovos idėjomis, ir savo tikslams pasiekti naudojo įvairius būdus, įskaitant ir biologinį karą. Tokios taktikos įrodymas neseniai buvo nustatytas Norvegijoje ir yra susijęs su daugiau nei prieš 800 metų į šulinį įmestu žmogumi, rašo „IFLScience“.


Archeologai Norvegijoje aptiko vikingų amžiaus lobį, kuris daugiau nei 1000 metų buvo nepaliestas.


Archeologus glumina pietų Norvegijoje aptikti bronzos ir geležies amžiaus vaikų kapai, rašo „Live Science“.


Archeologai, tyrinėjantys dalį istorinės Klosterøjaus salos pietvakarių Norvegijoje, esančios maždaug už 300 km į vakarus nuo Oslo, naudodami į žemę prasiskverbiantį radarą aptiko signalus, kurie rodo, panašu po žemės paviršiumi esančias kelių duobinių namų ir prieplaukų liekanas.


Archeologai padarė „jaudinantį“ atradimą, susijusį su dideliu pilkapiu, kuris gali padėti perrašyti Šiaurės regiono istoriją, rašo „Newsweek“.


Ieškotojas su metalo detektoriumi tyrinėdamas kalnus Vestre Slidre (pietų Norvegija) aptiko 1000 metų senumo auksinę monetą su Jėzaus Kristaus atvaizdu.


Norvegijoje gyvenanti šeima metalo detektoriumi savo kieme ieškodama pamesto auskaro aptiko daugiau, nei tikėjosi.


Norvegijos kalnuose mokslininkai aptiko labai retą senovinę strėlę, kurios išlikęs ne tik kvarcito antgalis, bet dar ir gale esančios plunksnos.


Žaisdama prie savo mokyklos Norvegijoje aštuonmetė mergaitė rado netikėtą lobį – ne pamestą kamuolį ar išmestą šokdynę, o prieš 3700 metų akmens amžiaus žmonių pagamintą durklą.


Naudodamasis metalo detektoriumi norvegas laukuose aptiko daugybę sidabro dirbinių, datuojamų vikingų laikais.


Ledo ruožuose Norvegijoje slypi ištisi lobynai, kurie keičiantis klimatui gali sunykti. Seniausias Norvegijoje rastas batas, 3000 batas iš bronzos amžiaus, – tik vienas iš tūkstančio artefaktų, per pastaruosius 20 metų rastų Norvegijos kalnuose, tirpstančiuose ledo ruožuose, skelbia Norvegijos mokslų ir technologijų universitetas (NMTU).


Senoviniame kape Sandėjaus (angl. Sanday) saloje, Orknio salyne, rasti du nušlifuoti akmeniniai rutuliai, žmogaus rankų suformuoti maždaug prieš 5500 metų. Mokslininkai teigia, kad jie susiję su paslaptinga, beveik unikalia neolito laikų praktika Jungtinėje Karalystėje.