Radiniai Prancūzijoje (Istorija ir archeologija | Mokslas)
.


Vieno namo rūsyje Prancūzijoje aptikta dešimtys skeletų, datuojamų viduramžiais ir antikos laikotarpiu, skelbia „Newsweek“.


Archeologai Prancūzijoje atkasė romėnų laikų baseino ir sienos aplink natūralų gėlo vandens šaltinį liekanas – ir mano, kad jis buvo pastatytas ant daug senesnių – tikriausiai šventvietės – griuvėsių, kuri galėjo būti įrengta prieš 4500–6000 metų, neolito laikotarpiu.


Archeologai aptiko paslaptingą priešistorinį paminklą, kuris vadinamas „precedento neturinčiu“ atradimu, rašo „Newsweek“.


Archeologai po istorinio viešbučio Prancūzijoje kiemu aptiko XIV a. viduramžių pilies liekanas, įskaitant gynybinį griovį. Tarp radinių – papuošalai, puodai, keptuvės ir pakabinamos spynos, leidžiančios sužinoti apie beveik šimtmetį pilį naudojusius didikus.
Pagaliau išspręsta viena akmens amžiaus paslaptis: mano išsiaiškinę mįslingo radinio paskirtį (Foto)


Mįslingi C raidės formos raginiai raižiniai iš akmens amžiaus radimvietės Prancūzijoje glumino mokslininkus daugiau nei 150 metų – tačiau dabar, atlikus šiuolaikinį eksperimentą ir ištyrus šiuos artefaktus, paaiškėjo jų paskirtis: naujajame tyrime teigiama, kad tai greičiausiai buvo paleolito laikotarpio tam tikros ietsvaidės rankenos.


Prancūzijai priklausančioje Korsikos saloje atrastas senovinis nekropolis su 40 kapų – o tarp jų yra ir išskirtinių palaidojimų, kai žmogaus kūnas patalpintas milžiniškame cilindriniame inde.


Tyrėjai teigia, kad iš naujo atrastas bronzos amžiaus laikų akmuo gali būti seniausias trimatis žemėlapis Europoje.


Nežinome, ar tai buvo berniukas, ar mergaitė. Žinoma tik tai, kad šis senų laikų vaikas, priklausęs neandertaliečių rūšiai, mirė sulaukęs vos maždaug dvejų metų.
Pagaliau įminta 230 metų senumo mįslė - iššifruotas akmenyje iškaltas užrašas ir tai liūdna istorija


Prancūzijos uostamiestyje rastas akmuo su 230 metų senumo užrašu labai nustebino vietinius gyventojus – o dar labiau mokslininkus, kurie patys užrašo perskaityti nesugebėjo. Būtent dėl to prieš metus buvo paskelbtas konkursas – tas, kuris tiksliai iššifruos akmenyje esantį užrašą, gaus piniginį prizą. Dabar skelbiama, kad konkurso nugalėtojas pagaliau atsirado – o tai reiškia, kad pagaliau buvo įminta ir šio akmens paslaptis.


Kai prancūzų ūkininkas atrado milžinišką, senai išnykusio Pirėnų mastodonto kaukolę, jis nusprendė ją pasilikti sau. Vyras, gyvenantis mažame Prancūzijos miestelyje L'Isle-en-Dodone žinojo, kad kaukolė yra reta ir vertinga – tačiau nenorėjo, kad žmonės sužinotų, jog ją rado savo žemėje. Jam buvo svarbus privatumas, o tokia žinia galėjo pritraukti būrius paleontologų, kurie ūkininkui neduotų ramybės.


"Mažoji Pompėja". Taip Prancūzijos archeologai apibūdino senovinę Romėnų gyvenvietę atrastą už pietrytinio Vjeno miesto, kurioje rasti stebinančiai puikiai išsilaikę prabangūs namai ir vieši pastatai.


Amputuotos rankos, suaugusių žmonių ir vaikų skeletai, atrasti laidojimo duobėje, liudija apie žiaurią prievartą ir smurtą.


Prancūzijoje mokslininkai aptiko kalkakmenyje išraižytus piešinius, sukurtus prieš 37 tūkst. metų. Manoma, kad tai seniausi sieninės tapybos pavyzdžiai.


Atradus 7 tūkst. metų senumo žmogaus skeletą su amputuota ranka paaiškėjo, jog akmens amžiaus medicina buvo žymiai pažangesnė nei manyta.


Viename Prancūzijos pietiniame slėnyje padarytas atradimas rodo, kad pirmieji priešistoriniai žmonės Europą tikriausiai pasiekė prieš 1,57 mln. metų - 200 tūkst. metų anksčiau nei manyta iki šiol, nurodė mokslininkai.