Tikimasi, kad išspręsta viena iš sudėtingiausių pasaulyje matematinių teorijų

Kioto universiteto (Japonija) matematikas Shinichi Mochizuki internete paskelbė keturis mokslinius darbus, kuriuose pateikė savo įrodymą teorijai, vadinamai abc konjektūra.

500 puslapių apimties mokslinį darbą galima peržiūrėti matematiko svetainėje – jis saugomas PDF failuose, pavadintuose „Teichmuller Theory“.

Uždavinio sprendimas truko ketverius metus, o patvirtinus sprendimo teisingumą, pasak ekspertų, bus galima teigti, kad mokslinis darbas yra vienas didžiausių šio šimtmečio matematinių pasiekimų.

Tiesa, sprendimo tikrinimas gali trukti ne mažiau nei pats sprendimas, nes S. Mochizuki, norėdamas paaiškinti savo sprendimo žingsnius, sukūrė visą matematinę kalbą – kitiems šios srities specialistams visų pirma reikėtų tą kalbą išmokti. Nuo darbo publikavimo rugpjūčio 30 dieną matematikas žiniasklaidai komentarų neteikia.

Dabar kiti matematikai stengsis patikrinti sprendimo teisingumą, tačiau esama bendros nuomonės, kad 43 metų S. Mochizuki reputacija aukštosios matematikos srityje yra puiki.

Abc konjektūrą 1985 metais pirmasis pasiūlė britų matematikas Davidas Masseris, dirbęs su Prancūzijos mokslininku Josephu Oesterle. Tik iki šiol šios konjektūros niekas nesugebėjo įrodyti.

Konjektūra susijusi su a+b=c formos lygtimis. Konjektūroje numatyta „bekvadračio“ skaičiaus sąvoka – tai skaičius, kuris negali būti dalinamas iš bet kokio skaičiaus kvadrato. Pavyzdžiui, 15 ir 17 yra bekvadračiai skaičiai, bet 32 toks nėra, nes jis yra dalus iš 16.

„Bekvadratė“ skaičiaus, kuris pavadinamas n, dalis yra didžiausias bekvadratis skaičius, kuris gali būti sudarytas dauginant n daugiklius, kurie yra pirminiai skaičiai. Abc konjektūra nusako trijų sveikųjų skaičių abc sandaugos savybę – ši sandauga taip pat dalinasi iš visų pirminių daugiklių, kurie būdingi a, b arba c. Pagal šią matematinę teoriją, sveikųjų skaičių, kurie atitinka lygtį a+b=c, bekvadratė dalis yra visuomet didesnė nei nulis ir beveik visuomet didesnė nei 1.

Kolumbijos universiteto Niujorke (JAV) matematikas Dorianas Goldfeldas sakė, kad S. Mochizuki sprendimas – „vienas labiausiai stulbinančių XXI a. matematikos pasiekimų“.

Savo svetainėje pats japonas save vadina ne matematiku, bet „įvairiapusišku geometru“. Jei patikrinimo metu klaidų nebus rasta, šis įrodymas padės išspręsti ir kai kurias kitas sudėtingas matematines užduotis.