Jeilio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad yra dieta, kuri efektyviai padeda gydyti gripą

Ketogeninė dieta yra paremta angliavandenių apribojimu. Keto mityboje dominuoja riebalai ir baltymai. Žmonės tokia dieta stengiasi pagerinti savijautą ir numesti svorio. Jei tikėsime atsiliepimais internete, tai keto dieta yra labai veiksminga, tačiau šiuose komentaruose retai sutiksite faktą, kad ketogeninė dieta padeda gydyti gripą.

Jeilio universiteto mokslininkai laboratorines peles maitino keto dietai priskirtiną maistą. Tuomet pelės buvo susargdintos gripu. Šis gana paprastas eksperimentas parodė, kad tos pelės, kurios laikėsi ketogeninės dietos, lengviau susitvarkė su infekcija nei tos, kurios liko kontrolinėje grupėje.

Ketoninė dieta yra kupina mėsos, žuvies, vištienos ir kai kurių daržovių. Mokslininkai mano, kad tokia mityba aktyvuoja gamma-delta T ląstelių tipą, kuris veikia plaučiuose. Šios imuninės ląstelės pradeda kvėpavimo takų valymo reakciją - suaktyvėja gleivių išsiskyrimas, dėl ko gripo virusas yra įkalinamas ir gali būti efektyviai pašalinamas iš organizmo.

Šie rezultatai nustebino mokslininkus visų pirma dėl to, kad įprastoje pelių dietoje angliavandenių yra labai daug. Taigi, jų atsisakymas turėjo turėti labai stiprių pasekmių, bet jos nebūtinai turėjo būti teigiamos. Iki šiol taip pat nebuvo manoma, kad minėtas T ląstelių tipas padeda kovoti su gripo infekcija. Galiausiai patį tyrimą sugalvojo du jaunesni laboratorijos mokslininkai.

Paprastai tariant, keto dieta padeda kvėpavimo takams išsivalyti nuo patogenų. Pelės nebuvo gydomos - kai kurios gripo paprasčiausiai neišgyveno. Tos pelės, kurių mityboje angliavandenių buvo itin mažai, pagijo dažniau ir greičiau. Tam, kad įsitikintų, jog dėl šio fenomeno kaltos būtent gamma-delta tipo T ląstelės, mokslininkai išvedė peles be jas koduojančio geno. Keto dieta neturėjo įtakos šių pelių galimybėms kovoti su gripo virusu.

Nors žmonės ketogeninės dietos laikosi dėl pačių įvairiausių priežasčių. Medicinoje keto dieta skiriama nekontroliuojamai vaikų epilepsijai. Tačiau ketogeninė dieta turi ir trūkumų. Organizmui gali trūkti maistingų medžiagų, todėl būtina vartoti maisto papildus. Silpnas šalutinis poveikis (vidurių užkietėjimas, acidozė, energijos trūkumas) yra gana dažnas, o štai stiprus - retesnis, bet skausmingesnis. Ketogeninė dieta gali suformuoti inkstų akmenis, padidinti cholesterolio lygį ar net sutrikdyti vaikų augimą.