BPA mūsų organizmuose yra kur kas daugiau nei manyta iki šiol? Naujas metodas aptiko net 44 kartus aukštesnį BPA lygį - ką tai reiškia ir kiek tai pavojinga?

Tradiciškai BPA kiekis organizme matuojamas iš sraigių išgautais fermentais paremtu metodu. Šie fermentai konvertuodavo metabolitus atgal į BPA daleles, kurias vėliau buvo galima išmatuoti. Šis metodas, kaip jau seniai įtarė mokslininkai, nėra visiškai tikslus. Royus Gerona, vienas iš naujojo tyrimo autorių, sukūrė metodą, kuris leidžia tiesiogiai išmatuoti BPA metabolitų kiekį. 

Misūrio universiteto mokslininkai nusprendė palyginti šiuos du metodus, kaip išmatuoti BPA kiekį organizme. Tam jie pasitelkė sintetinį šlapimą ir 39 tikrus žmogaus šlapimo mėginius. Paaiškėjo tai, ką mokslininkai jau kurį laiką įtarė - Geronos metodas aptiko net 44 kartus aukštesnį BPA lygį nei įprastinis fermentų metodas.

Tiesa, reikia pabrėžti, kad mokslininkai dar turi išsamiau patyrinėti naująjį tiesioginį BPA lygio matavimo metodą. Royus Gerona, vyriausiasis tyrimo autorius, yra ir metodo sukūrėjas, todėl tyrimą dar turės pripažinti kiti mokslininkai. Tačiau jei jis tikrai bus patvirtintas kaip tikslus, tiesioginio matavimo metodą bus galima pritaikyti ir kitų cheminių medžiagų organizme matavimui.

Ar reikia bijoti BPA?

Tai, kad iki šiol stipriai nuvertinome organizme esančio BPA lygį, iš tikrųjų neramina, bet bijoti kol kas neverta. BPA veikia kaip ksenoestrogenas - imituoja estrogeną ir sujaukia hormonų pusiausvyrą organizme. Tiesa, mokslininkai dėl to ginčijasi iki šiol, o plastike aptinkamas BPA kiekis iš tikrųjų yra labai nežymus. BPA greitai pasišalina iš žmogaus organizmo, todėl dalis mokslininkų mano, kad žymesnė žala nėra padaroma. Kita vertus, JAV maisto ir vaistų administracija 2017 metais uždraudė BPA plastiko naudojimą vaikiškų buteliukų gamyboje.

BPA iki šiol naudojamas daugybėje plastikų, ypač skaidrių - tokių, į kuriuos išpilstomi gėrimai ar pakuojamas maistas. Net ir skardinės kartais iš vidaus dengiamos BPA turinčiu plastiku. Mes tų pakuočių nevalgome, tačiau per ilgesnį sąlytį su maistu BPA gali surasti kelių ir į žmogaus organizmą. Mokslininkai tai sieja su įvairiomis problemomis, ypač jei BPA lygis organizme pakyla dar ankstyvoje vaikystėje. BPA gali padidinti vėžio riziką, sukelti elgesio sutrikimus, daryti neigiamą įtaką vaisingumui, augimui ir metabolizmui.

BPA neturintis plastikas nebūtinai yra sveikesnis. Bisfenolis A ten greičiausiai yra pakeistas kitokiu bisfenoliu, kuris gali turėti tokį patį poveikį organizmui. Tačiau tik turėdami reikiamus įrankius mokslininkai gali išmatuoti BPA lygį organizme ir geriau suprasti jo poveikį, todėl naujas tiesioginio matavimo metodas gali padėti pradėti tikslesnius, išsamesnius tyrimus.