Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Medicinos mokslas ir naujienos

Tai gali būti naujas proveržis vėžio gydymui: aiškėja, kaip suaktyvinti imunoterapiją - pirmieji tyrimai labai geri

2020-03-11

(0)

(11)

(330)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Technologijos.lt

CD47 - tai ant daugybės skirtingų vėžinių ląstelių paviršiaus aptinkamas baltymas. Jei pavyktų šį baltymą blokuoti antikūniais, imuninės ląstelės galėtų užpulti ir naikinti vėžines ląsteles. Bandymai jau vyksta, tačiau laboratorijose su pelėmis mokslininkai pasiekia prieštaringų rezultatų - tai veikia, tai neveikia. Kas galėtų padėti? Naujas Teksaso ir Čikagos mokslininkų tyrimas leidžia manyti, kad pagalba atkeliaus iš žmogaus žarnyno.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žinoma, tokia imunoterapija yra gana sudėtinga, tačiau supaprastintai ją galima paaiškinti taip - CD47 baltymo išjungimas leidžia imuninei sistemai atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles. CD47 imunoterapija būtų naudinga tuo, kad organizmas pats išmoktų atpažinti vėžines ląsteles, todėl jos būtų naikinamos itin efektyviai. Labai svarbu ir tai, kad sveikos organizmo ląstelės būtų pažeidžiamos kur kas mažiau nei naudojant kitus gydymo būdus, o ir naujų auglių atsiradimas būtų mažiau tikėtinas.

Šiuo metu vyksta net kelių panašių imunoterapijų bandymai. Tačiau ne viskas yra taip gerai, kaip mokslininkai tikėjosi. Su pelėmis atliekami imunoterapijos bandymai rodo, kad kai kurie atvejai naujam gydymui pasiduoda lengviau nei kiti. Ir mokslininkai nežino, kodėl taip yra, todėl šios terapijos perkėlimas į klinikas gali užtrukti dar ilgiau nei buvo galima prognozuoti.

Mokslininkai neieško vėžiu sergančių pelių, kad galėtų išbandyti vaistus - jie jas sukuria. Tai reiškia, kad tyrimai atliekami valdant visus pagrindinius faktorius - bandymų modeliai yra beveik identiški. Bet ar tikrai? Mokslininkai JAV dabar mano, kad skirtingas imuninės sistemos atsakas į vaistus gali būti susijęs su skirtinga žarnyno mikrofloros sudėtimi.

Kai pelėms, kurios gerai reagavo į naująją imunoterapiją, buvo suleistas antibiotikų kokteilis, išžudęs praktiškai visas žarnyno bakterijas, jų augliai vėl ėmė augti. Tuo tarpu, kai pelėms, kurioms imunoterapija nepadėjo, buvo skirti Bifidobacteria bakterijų papildai, augliai ėmė trauktis. Bifidobacteria yra viena iš gerųjų žarnyno bakterijų, randamų ir pelių, ir žmonių organizmuose.

Pasirodo, šios bakterijos gali persikelti į vėžio zonas, paveikti vėžine ląsteles ir pagerinti imunoterapijos efektyvumą. Tai - netikėtas, bet daug vilties suteikiantis atradimas. Tai reiškia, kad imunoterapijos efektyvumas gali būti pagerinamas atsižvelgus į paciento žarnyno mikrofloros būseną. Dabar mokslininkai planuoja klinikinius tyrimus, kurie patvirtintų šiuos rezultatus.