[Išsami tema] „Jis labai pavojingas, iki branduolinio ginklo panaudojimo liko vos vienas žingsnis“ – JAV psichiatras pasakė Putino diagnozę, ir ko iš jo tikėtis toliau

Jamesas Fallonas jau keletą metų atidžiai seka Vladimiro Putino veiksmus, siekdamas atkurti jo minčių apie sprendimus eigą, rašo „The Insider“. Psichiatras, Kalifornijos Fallono universiteto profesorius specializuojasi psichopatinių asmenybės sutrikimų srityje. Siekdamas įsitikinti diagnozės teisingumu, jis kalbėjosi su Ukrainos vadovais, Rusijos, Čečėnijos, Baltarusijos ir Vokietijos vadovybės atstovais, taip pat perskaitė viską, ką rado apie Rusijos diktatoriaus auklėjimą ir formavimąsi.

„Negalima tiesiog pamatyti ką nors per televiziją ir pasakyti „tai psichopatas“, – pabrėžia psichiatras. – Tačiau, mano nuomone, Putinas turėjo svarbių prielaidų vystytis vadinamiesiems „klasterio B“ asmenybės sutrikimams – įskaitant psichopatiją ir narcisistinį sutrikimą“.

Kas yra psichopatija?

Apibūdindamas šį sutrikimą, J. Fallonas naudoja amerikiečių psichiatro Hervey Cleckley pasiūlytą apibrėžimą. 1941 m. knygoje „Sveiko proto kaukė“ jis apibūdino psichopatą kaip žmogų, kuris atrodo normalus ir daro viską, kad išlaikytų šią iliuziją. Tačiau visi psichopatai išsiskiria žema emocine empatija. Visi jie yra manipuliatoriai, savanaudžiai ir agresoriai, negalintys jausti gailesčio, sąžinės graužaties ar kaltės. Tuo pačiu metu jie yra bejausmiai ir aukščiau už viską iškelia save.

Psichiatras pastebi, kad psichopatai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirmuoju atveju patologijos vystymasis vyksta dėl proceso, vadinamo „epigenetiniu žymėjimu“(cheminės genų žymės) ir pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais. Dėl traumų ir streso hormonų poveikio pagrindinių genų reguliavimas pakinta beveik negrįžtamai, tai paveikia hormonus priekinėje ir smilkininėje smegenų skiltyse.

Antrinių psichopatų, dar vadinamų sociopatais, psichikos pokyčiai atsiranda dėl emocinės, fizinės, seksualinės prievartos ar patyčių ir yra iš dalies grįžtami.

Abiejų tipų psichopatų elgesys labai skiriasi: sociopatas žino, kad elgiasi amoraliai, bet negali sustoti, psichopatas yra tikras, kad elgiasi teisingai, manydamas, kad yra teisus.

„Tai yra neatsiejama tikro pirminio psichopato asmenybės savybė: jis niekada neabejoja, kad elgiasi teisingai“, – sako Jamesas Fallonas.

Kas išprovokuoja psichopato agresiją?

Psichiatras pabrėžia, kad psichopatai savo aukose visada ieško silpnybių, būtent jie jas provokuoja. Negalėdami patirti emocijų, geba jas perskaityti, puikiai išmano kitų žmonių jausmus, baimes, troškimus. Turėdami šias žinias, psichopatai manipuliuoja savo aukomis, kad gautų norimą reakciją, pinigus, seksą ar tiesiog mėgautųsi kontrolės jausmu.

„Pagrindinis V. Putino metodas yra neleisti oponentams sustiprėti, smogti jiems jų silpniausiu momentu“, – pažymi J. Fallonas. – Savarankiškai drausmingi psichopatai turi kantrybės laukti mėnesius, metus, net 10 metų, kol jų auka parodys pažeidžiamumą.“

Be to, prie piktybinių narcizų galima priskirti Rusijos diktatorių, jame atsiranda ir sadisto bruožų. „Blogiau nebūna“, – sako psichiatras.

Jo nuomone, V. Putiną tokiu pavertė kelios traumos: sunki vaikystė, o vėliau – SSRS žlugimas, dėl kurio susikūrė nepriklausoma Ukraina. Kai ką panašaus patyrė ir Hitleris jaunystėje. 2011 metais V. Putinas matė, kaip Libijos diktatorius M. Kadhafi mirė agonijoje, sustiprindamas gilią baimę dėl smurtinio režimo pasikeitimo.

„Visa tai buvo atskleista per pastaruosius kelerius metus, o ypač ryškiai per pastarąsias kelias savaites iki vasario 24 d.“, – pažymi Jamesas Fallonas.

„Putinas, kaip ir Hitleris, atskleidė savo tikrąją prigimtį ir tapo aišku, kad jis elgiasi tiksliai kaip psichopatas, o ne sociopatas ir tikrai ne kaip normalus žmogus, turintis blogų polinkių.

Psichiatras įsitikinęs, kad Vladimiro Putino elgesys rodo jo proto temimo požymius: nuo pompastiško narcisizmo jis perėjo į paranoją ir priešišką nesubalansuotą elgesį. Tikriausiai jo smegenyse vyksta degeneraciniai procesai.

Ko tikėtis iš Putino?

Vladimiras Putinas anksčiau viešumoje buvo ramus, šaltas ir apdairus, tačiau dabar jam sunkiau susivaldyti, tai rodo, kad jis yra itin pavojingas. Sunku numatyti jo sprendimus, nes Rusijos prezidentas praranda adekvatumą.

Sulaukęs atkirčio Ukrainoje, jis gali jaustis priblokštas, sakė J. Fallonas. Susidūrę su pasipriešinimu psichopatai ir agresoriai pasimeta ir gali net pasprukti, bet V. Putinas neturi kur bėgti.

Dabar jis nustojo slėpti savo jausmus ir tai daro jį dar pavojingesnį, nes nebereikia išlaikyti šaltakraujiško žmogaus įvaizdžio.

Psichopatai išsiskiria tuo, kad yra pasirengę padaryti bet ką, kad pasiektų tikslą. Pasiekdamas savo, V. Putinas noriai vykdo karo nusikaltimus ir yra per žingsnį nuo taktinių branduolinių ginklų panaudojimo.

„Psichopatija sergantys žmonės gali ištverti daug, bet kai tik stresas tampa per stiprus ar užsitęsęs, jei jie patenka į kampą, jie praranda savikontrolę“, – pabrėžia psichiatras.

„Neįmanoma numatyti, kada tai bus taškas V. Putinui. Bet kai tai ateis, jis arba pabėgs, arba norės viską griauti ir eiti iki galo.. Atrodo tai tik neracionalus elgesys, bet realiai jis tik išbando ribas, lašas po lašo, lyg  būtų vykdomas  patyčių dėl silpnumo kažkam testavimas. Sakome, pabandykime, bet jei nepavyks, atsitrauksime ir teigsime – „o ne, mes norėjome tik Donbaso“.

Kaip neutralizuoti Putiną?

V. Putinas yra akivaizdus pirminis charizmatiškas psichopatas, kuris neketina atvirai rodyti pykčio. Tokie plėšrūnai traukiasi kai gauna atkirtį. Bet jei juos įsprausite į kampą, jie pradės gintis visais įmanomais būdais, sako Jamesas Fallonas.

Jo nuomone, geriausia kovos su psichopatais taktika yra laipsniškas ir nuolatinis V. Putino spaudimas be staigių judesių, kad neišprovokuotų branduolinio karo. Tokiomis sąlygomis jis anksčiau ar vėliau tikrai suklys.

„Dabar imtis drastiškų priemonių – ne pati geriausia išeitis“, – įsitikinęs psichiatras.

J. Fallonas mano, kad V. Putinas laukia klaidingo Ukrainos žingsnio, kuris, daugumos rusų nuomone, suteiks jam teisę į bet kokį atsaką. Kad tai padarytų, jam reikia didžiulio Ukrainos smūgio Rusijos gyvenvietei arba kokiam nors didesniam taikiniui.

Kartu akivaizdu, kad V. Putinas negali laimėti šio karo: kuo daugiau paramos sulaukia Ukraina, tuo silpnesnis paties diktatoriaus palaikymas jo aplinkoje. Galų gale vienas iš Rusijos generolų galės jam pasakyti, kad taip negalima. Tačiau, pasak psichiatro, tam prireiks dar kelių kovos mėnesių.

„Remiantis savo žiniomis apie karinę psichologiją, manau, kad verta parodyti V. Putinui, kad Vakarai niekad nesustos“, – sako J. Fallonas. – Nenorime to daryti, bet galime“.