Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Psichologija |
Prisiminimai apie traumuojančius įvykius gali išlikti smegenyse dar ilgai po to, kai pats įvykis nutinka – ir sukelti tokias ligas kaip potrauminio streso sutrikimą (PTSS). Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nors aišku, kad hipokampu vadinama smegenų sritis atminties formavime vaidina pagrindinį vaidmenį, fizinė baimės ilgalaikio saugojimo, kaip „nuotolinės atminties“, prigimtis išlieka sunkiai paaiškinama. Naujame tyrime, atliktame su pelėmis, Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkai apibūdino kai kuriuos pagrindinius mechanizmus, kuriais įtvirtinami „nuotoliniai“ baimingi prisiminimai – ir nustatė fizinę baimių „išsaugojimo“ vietą mūsų smegenų dalyje. Jei geriau suprasime, kaip šie traumuojantys atsiminimai įsitvirtina, galbūt galėsime patobulinti terapiją ir gydymą nuo jų kenčiantiems žmonėms. Tyrėjai naudojo peles, kurioms buvo sukurtos nervinės ląstelės, lengvai atpažįstamos baimės reakcijų metu, o taip pat virusų mišinį, kuris atkirto svarbius nervinius kelius, kaip manoma, susijusius su atminties konsolidavimu. Elektrošokas transgeninėms pelėms tarnavo kaip baimingo įvykio atsiminimas. Kai po mėnesio tiriamieji gyvūnai sugrįždavo į elektrošoko patyrimo vietą, jie sustingdavo – o tai rodė, kad kažkur smegenyse saugomi baimės prisiminimai iš tiesų būdavo atgaminami. Atidžiai išnagrinėjus įvairius smegenų mėginius, paaiškėjo, kad nuolat stiprėja ryšiai nedidelėje atminties neuronų grupėje, esančioje vadinamojoje prefrontalinėje žievėje (PFC) – srityje, atsakingoje už sprendimų priėmimą ir kognityvinį elgesį. Atlikus tolesnius bandymus, paaiškėjo, kad atjungus šiuos atminties neuronus, pelės negalėjo prisiminti „nuotolinių“ baimių, tačiau vis dar prisimindavo neseniai patirtas traumas. Kitaip tariant, PFC atminties neuronai formuoja fizines struktūras – arba engramas – „nuotolinės“ baimės prisiminimams. Tada pelės buvo padėtos į tas pačias vietas – tačiau šį kartą be bauginančio dirgiklio. To pakako, kad sumažėtų baimės reakcija ir pasikeistų šių neuronų, susijusių su traumuojančiu įvykiu, grandinės, įrodė tyrėjai. „Po traumuojančių įvykių palaipsniui stiprėja būtent prefrontalinės atminties grandinės, ir šis stiprėjimas vaidina lemiamą vaidmenį, kaip baimės prisiminimai subręsta iki stabilizuotų formų smegenų žievėje, kad būtų nuolat saugomi, – sako neurobiologas Jun-Hyeong Cho. – Naudojant panašų mechanizmą, kiti „nuotoliniai“ prisiminimai taip pat galėtų būti nuolat saugomi PFC.“ Norint atidžiau išnagrinėti šiuos mechanizmus, reikia atlikti daugiau tyrimų. Mokslininkai planuoja patikrinti, ar selektyviai susilpninus PFC atminties grandines, bus nuslopintas „nuotolinių“ baimės prisiminimų atgaminimas – o tai galėtų būti panaudota žmonių gydymui. „Įdomu tai, kad „nuotolinės“ baimės atminties išnykimas susilpnino prefrontalinės atminties grandines, kurios anksčiau buvo sustiprintos, kad išsaugotų „nuotolinės“ baimės atmintį, – sako Cho. – Be to, kitos manipuliacijos, kurios blokavo PFC atminties grandinių stiprėjimą, taip pat neleido prisiminti „nuotolinės“ baimės“. Manoma, kad apie 6 proc. gyventojų JAV gyvenime patiria tam tikrą potrauminio streso sutrikimo formą, todėl žinojimas, kaip šie prisiminimai išsaugomi, o vėliau atgaivinami, bus labai svarbus siekiant išsiaiškinti, kaip gydyti asmenis, turinčius baimės ir traumų sukeltų sutrikimų. Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Neuroscience“. Parengta pagal „Science Alert“. |