Kaip nepastebėti kambaryje bėgiojančios gorilos. Kas yra „nedėmesingo aklumo“ fenomenas (Video)

Daugiau nei prieš 20 metų buvo sukurtas klasikinis „nematomos gorilos testas“. Dešimtmečius buvo manoma, kad kai žmonės yra susikoncentravę į kažką svarbaus, pavyzdžiui, vairuodami automobilį, jie nesugeba aptikti kažko, kas netikėtai patenka į jų regėjimo lauką. Net jei tai aiškiai matoma ir juda, rašo „Daily Mail“.

Naujame tyrime Niujorko universiteto mokslininkai atkūrė šį klasikinį testą, kad suprastų mūsų galimybes.

Pasak tyrimo autoriaus Pascalio Wallischo, jo ir jo kolegų tyrimai kelia abejonių dėl šio požiūrio universalumo. Dabar mokslininkai mano, kad žmonės sugeba pastebėti netikėtai greitai judančius objektus. Tačiau tyrimo rezultatai taip pat patvirtina, kad mes iš tiesų prasčiau pastebime objektus, kai jie juda lėtai.

Tyrimo metu mokslininkai atrinko daugiau nei 1500 dalyvių, kuriems buvo parodyta šešių žmonių, kurie vienas kitam mėto du krepšinio kamuolius, vaizdo įrašą. Tyrimo dalyvių buvo paprašyta suskaičiuoti, kiek kartų žaidėjai, vilkintys baltus marškinėlius, perduoda kamuolį. Tačiau tai visai nebuvo pagrindinė testo užduotis. Tiesą sakant, mokslininkai norėjo sužinoti, ar tyrimo dalyviai pastebėjo netikėtą gorilą, bėgančią pro kamuolį mėtančius žmones.

Atkreipkite dėmesį, kad „nedėmesingo aklumo“ reiškinys reiškia nesugebėjimą pastebėti netikėtų objektų, sutelkiant dėmesį į konkrečią užduotį. Daugeliu atvejų tai suvokiama kaip „kognityvinis trūkumas“, dėl kurio anksčiau buvo manoma, jog žmonės, buvę nusikaltimo vietoje, negalėjo jo matyti.

Naujame tyrime Niujorko universiteto mokslininkai norėjo daugiau sužinoti apie šio reiškinio prigimtį, pasitelkę įvairius eksperimentus, įskaitant modernizuotą „nematomos gorilos testo“ versiją, kuris pirmą kartą buvo atliktas 1999 m.

Eksperimentų metu mokslininkai išbandė, kaip gorilos judėjimo greitis paveikė rezultatus – tai anksčiau nebuvo išbandyta. Be to, maždaug 3000 kitų dalyvių atliko kitą tais pačiais principais paremtą testą. Antrajame bandyme buvo skaičiuojama, kiek atsitiktinių taškų judėjo išilgai centrinės linijos, o netikėtai judantis objektas taip pat kirto ekraną skirtingu greičiu.

Abu testai parodė, kad daugeliu atvejų dalyviai pastebėjo netikėtai judančią gorilą ar objektą. Pasak tyrimo autoriaus  Pascalio Wallischo, gebėjimas pastebėti netikėtus, greitai judančius objektus tikriausiai priklauso mūsų pirminiams instinktams. Mokslininkai mano, kad šis įgūdis padeda pastebėti naują potencialią grėsmę ir į ją reaguoti, o tai padidina mūsų galimybes išgyventi.