Daugiau nei milijardas žmonių jaučiasi labai arba gana vieniši. Tyrimas skelbia liūdnus skaičius

Beveik kas ketvirtas pasaulio gyventojas, tai yra daugiau nei milijardas žmonių, jaučiasi labai arba gana vienišas.

Tai liudija „Meta Gallup“ apklausos, apimančios daugiau nei 140 šalių, duomenys.

Pažymėtina, kad šie skaičiai gali būti dar didesni. Apklausa apėmė maždaug 77 % pasaulio suaugusiųjų, nes ji nebuvo atlikta antroje didžiausioje pagal gyventojų skaičių šalyje – Kinijoje.

Apklausos duomenimis, 24 % 15 metų ir vyresnių žmonių nurodė, kad jaučiasi gana ar labai vieniši.

Vienišumo lygis buvo didžiausias tarp jaunų suaugusiųjų, o 27 % 19–29 metų amžiaus žmonių nurodė, kad jaučiasi labai ar gana vieniši. Mažiausi rodikliai buvo tarp vyresnio amžiaus žmonių. 17 % 65 metų ir vyresnių žmonių teigė, kad jaučiasi vieniši.

Daugiau nei pusė vyresnių nei 45 metų suaugusiųjų teigė, kad visiškai nesijaučia vieniši, o dauguma jaunesnių nei 45 metų žmonių teigė, kad jaučiasi bent šiek tiek vieniši.

„Yra daugybė tyrimų, kurie nurodo vyresnio amžiaus žmonių vienatvės ir socialinės izoliacijos pavojus. Ši apklausa yra tikrai geras priminimas, kad vienatvė nėra tik senėjimo problema – tai problema, kuri gali turėti įtakos bet kokio amžiaus žmonėms“, – sakė „Gallup“ vyresnioji tyrimų konsultantė Ellyn Maese.

Apskritai vyrų ir moterų vienišumo rodikliai yra panašūs. Tačiau kai kuriose šalyse buvo didelių lyčių skirtumų, priklausančių nuo kultūrinio šalies konteksto. 79 šalyse iš 142 moterų vienatvė buvo didesnė nei vyrų.

Tyrimas taip pat pabrėžia susirūpinimą dėl vienatvės poveikio bendrai sveikatai, įskaitant sąsajas su psichine ir fizine sveikata, ir ankstyvos mirties rizika.

Apklausa buvo atlikta 2022 m. birželio – 2023 m. vasario mėn. Kiekvienoje iš 142 šalių buvo apklausta apie 1000 žmonių.

Pasak mokslų daktarės, Jorko universiteto Kanadoje dėstytojos ir psichologės Ami Rokach, vienatvė yra kažkas, ką mes visi retkarčiais patiriame. Ji aiškina, kad vienatvės jausmas gali apimti esant gyvenimo pokyčiams, pavyzdžiui, mirus mylimam žmogui, skyryboms ar persikėlus gyventi į naują vietą. Tyrėjai šį tipą vadina situacine vienatve.

Ir, žinoma, vienatvė gali apimti, kai žmonės yra apsupti kitų žmonių – metro, klasėje ar net su savo vyru/žmona ir vaikais, sako Rokach.

Lėtinė vienatvė apima tada, kai žmonės neturi emocinių, psichinių ar finansinių išteklių išeiti ir patenkinti savo socialinius poreikius, arba jiems trūksta socialinių ryšių, galinčių tai suteikti, sako psichologė Louise Hockley, vyresnioji mokslo darbuotoja, Čikagos universiteto tyrimų instituto NORC bendradarbė.

„Būtent tokio tipo vienatvė gali tapti labai problemiška ir gali turėti daug rimtų neigiamų pasekmių sveikatai“, – pridūrė Hockley.