Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Psichologija

Įveikia depresiją, mirties baimę ir virusus: kokia galia slypi apkabinimuose

2023-12-08 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (110)
    Share

Tėvų apkabinimai gali sustiprinti vaiko savivertę, padėti suaugusiesiems susidoroti su depresija, normalizuoti miegą, pagerinti sveikatą ir prislopinti liūdnus prisiminimus.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kodėl jie daro tokį poveikį organizmui ir kiek kartų per dieną reikia apkabinti

Mokslininkai jau seniai tyrinėja apkabinimus kaip reiškinį, būdingą žmonėms ir kitiems gyvūnams. Tokiu būdu įprasta išreikšti meilę ir palaikymą.

Pavyzdžiui, šimpanzės po įtemptų situacijų apkabina gaujos narius, norėdamos sumažinti stresą, o liūtai vienas kitam trina smakrus. Taip jie stiprina savo socialinius ryšius.

Kartu bet koks fizinis kontaktas daro didelį poveikį sveikatai – tiek psichologinei, tiek fizinei. Apsikabinimai, be kita ko, skatina įvairių hormonų gamybą.

„Vaikas nedvejodamas apkabins mamą ar žaislą. Tai spontaniška priėmimo ir meilės išraiška. Suaugusiam žmogui apkabinti kitą žmogų reiškia sąmoningai pažeisti savo ir kito žmogaus ribas. Mes apkabiname žmogų, kurį pažįstame, kuriuo pasitikime, kurį suvokiame kaip „savą“. Mokslininkai įrodė, kad apkabinimas teigiamai veikia širdies sveikatą, atsparumą stresui, padeda sumažinti kraujospūdį, ugdo jautrumą ir supratimą apie artimuosius“, – patvirtino psichologė Janina Limont.

Ne depresijai, taip – apkabinimams

Mokslininkai įrodė, kad apkabinimai didina oksitocino kiekį. Tačiau tai vyksta ne dėl prisilietimo, o dėl to, kad prieš apkabinimą tikimasi kažko malonaus.

Oksitocinas vadinamas „meilės hormonu“, nuo jo priklauso prisirišimo prie žmonių jausmas ir ramybės pojūtis. Kitaip tariant, jo gamyba mažina nerimą.

Okajamos prefektūros universiteto mokslininkai taip pat nustatė, kad oksitocinas, išsiskyręs centrinėje nervų sistemoje, turi stiprų antidepresinį poveikį.

Be to, apkabinimas suaktyvina odoje esančius nervinius receptorius, kurie perduoda signalus į smegenis, todėl išsiskiria endorfinai – natūralūs analgetikai ir antidepresantai.

Apsikabinimas taip pat gali padėti sumažinti streso lygį.

Ciuricho universiteto mokslininkai nustatė, kad apkabinimas prieš stresą keliantį įvykį padeda sumažinti stresą sukeliančio kortizolio gamybą.

Apkabinkite ir eikite miegoti

Apsikabinimas taip pat padeda geriau miegoti.

Karolinos instituto mokslininkai tyrė apkabinimų poveikį neurotransmiterio anandamido išsiskyrimui.

Jo pavadinimas iš sanskrito kalbos verčiamas kaip „palaima“. Jis pasižymi poveikiu miegui ir apetitui, taip pat padeda ištrinti liūdnus prisiminimus.

 

Tikslus šio neurotransmiterio veikimo mechanizmas ilgai nebuvo tiriamas. Tačiau dabar jis žinomas: anandamidas maždaug po trijų valandų nuo pagaminimo padidina adenozino – nuovargio molekulės – lygį. Ji kaupiasi smegenyse budrumo metu, o didėjant jos koncentracijai „praneša“ neuronams, kad laikas miegoti.

Jis taip pat mažina širdies ritmą ir slopina uždegimą, apsaugo ląsteles ir didina atsparumą išemijai.

Charakterio gerinimas

Apsikabinimai didina pasitikėjimą savimi, ypač vaikų. Vaikui labai svarbu, kad tėvai jį daug apkabintų, kad jis jaustųsi vertinamas ir mylimas.

Žinoma, tas pats galioja ir suaugusiesiems, tačiau ypač jauname augimo etape apkabinimai turi labai stiprų poveikį pasitikėjimui savimi stiprinti.

„Moksliniai tyrimai parodė, kad pastebimai padidėja patikimumo, empatijos ir gebėjimo suprasti kitų žmonių emocijas rodikliai. Šis poveikis apima ir bendravimą su artimaisiais. Tiems, kuriuos smegenys įvardija kaip „svetimus“, poveikis nedaromas. Apkabindami tuos, kuriuos laikome artimais, didiname empatiją jų atžvilgiu, tačiau tai nepadidina bendros žmogaus empatijos, nesame linkę nuoširdžiai apkabinti visų žmonių iš eilės“, – sakė Limont.

Kova su demencija

 

Tokijo universiteto mokslininkai nustatė, kad oksitocinas atkuria pažeistų smegenų ląstelių, atsakingų už atmintį, darbą.

Be to, oksitocinas reguliuoja pažintinį elgesį ir gerina koncentraciją. Jis skatina naujų neuroninių jungčių formavimąsi smegenyse, o tai turi įtakos pažinimo procesams.

Tokiu būdu žmonėms, kurie dažnai apkabinimais skatina oksitocino išsiskyrimą, sumažėja rizika susirgti senatvine demencija.

Mažina kraujospūdį ir stiprina imuninę sistemą

Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai nustatė, kad apkabinimai gali sumažinti kraujospūdį. Tai ne tik skatina širdies sveikatą, bet ir mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, hipertenzija.

Be to, apkabinimai ir bet koks kitas fizinis kontaktas gali padėti pagerinti kraujotaką ir praplėsti kapiliarus, o tai gali padidinti organizmo aprūpinimą deguonimi.

 

Deguonies kiekio padidėjimas organizme taip pat naudingas širdies veiklai.

„Apsikabinimai turi įtakos žmogaus fiziologiniam darbingumui. Jie pastebimai padidina oksitocino kiekį organizme ir sumažina kraujospūdį, todėl sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Be to, kraujospūdį mažinantis poveikis labiau pastebimas moterims nei vyrams“, – sakė psichologė Janina Limont.

Apsikabinimai taip pat padeda kovoti su virusais.

Amerikiečių mokslininkai iš Karnegio Mellono universiteto įrodė, kad žmonės, kurie dažnai apkabina savo artimuosius ir draugus, yra geriau apsaugoti nuo ligų.

Eksperimente dalyvavo daugiau kaip 400 žmonių.

Savanorių buvo paprašyta užpildyti klausimynus, po to dvi savaites jiems kasdien skambinta ir fiksuotas konfliktų ir apkabinimų dažnumas. Po to visi dalyviai buvo tyčia užkrėsti peršalimo virusu ir stebimi karantine.

Rezultatai parodė, kad suvokiama socialinė parama sumažino užsikrėtimo riziką, kurią didino su konfliktais susijęs stresas. Apsikabinimai užtikrino trečdalį apsauginio socialinės paramos poveikio.

Dalyviams, kurie dažniau buvo palaikomi ir apkabinami, tarp susirgusiųjų buvo mažiau simptomų, nepriklausomai nuo to, ar jie turėjo konfliktą.

 

Be to, lytėjimo kontaktas, kaip vienas iš rūpestingumo parodymo būdų, gali padėti greičiau atsigauti po operacijų ir traumų.

Visa tai pasiekiama gaminantis minėtiems hormonams.

Gerai, tad kaip dažnai turėtume glaustytis?

Nėra konkrečių tyrimų, kurie nustatytų tikslų apkabinimų skaičių, kurio žmogui reikia per dieną.

Tačiau ypač populiari amerikiečių psichologės Virdžinijos Satir nuomonė, kuri teigia, kad žmogui reikia keturių apkabinimų per dieną, kad išgyventų.

Aštuoni apkabinimai padės pasiekti psichinį stabilumą, o dvylika apkabinimų per dieną – asmeninį augimą.

Kiti ekspertai taip pat pritaria V. Satir nuomonei ir pataria apkabinti bent keturis kartus per dieną, ir tai galima daryti ne su žmonėmis, o, pavyzdžiui, su pliušiniais meškiukais.

Mokslininkai nustatė, kad žmogus, priglaudęs žaislą, sumažina nerimo jausmą. Be to, prisilietimas prie pliušinių meškiukų didina savivertę ir net gelbsti nuo mirties baimės.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
167(3)
68(0)
65(0)
53(1)
51(2)
42(0)
41(0)
30(0)
22(0)
20(0)
Savaitės
188(0)
188(0)
183(0)
183(0)
175(0)
Mėnesio
301(3)
289(0)
289(6)
288(1)
287(1)