Netikėta. Išsiaiškino, kas lemia muzikos klausymo malonumą

Malonumas, kurį žmonės patiria klausydamiesi melodijos, susijęs su jos poveikiu mūsų emocinėms reakcijoms, budrumui ir gebėjimui užmegzti socialinius ryšius. Skirtingų žmonių malonumo laipsnis gali labai skirtis, tačiau iki šiol buvo mažai žinoma, kodėl taip yra.

Siekdami išsiaiškinti, koks vaidmuo tenka genetikai, Maxo Plancko psicholingvistikos instituto (Nyderlandai) darbuotojas Giacomo Bignardi ir jo kolegos ištyrė daugiau kaip 9000 dvynių – apie 3400 identiškų ir 5600 neidentiškų, kurie yra įtraukti į Švedijos dvynių registrą – medicininių tyrimų šaltinį.

Identiški dvyniai turi tą patį genomą, o neidentiški dvyniai turi tik pusę savo genomo, kaip ir visi biologiniai broliai ir seserys, kurie nėra dvyniai. Visi tyrime dalyvavę dvyniai, kurių amžius buvo nuo 37 iki 64 metų, augo tuose pačiuose namuose, todėl augdami patyrė panašų aplinkos poveikį. Dėl to lengviau identifikuoti genetinį indėlį.

Tam tyrėjai pirmiausia paprašė dvynių užpildyti klausimyną, kuriuo vertinama, kiek malonumo jiems teikia muzika. Pavyzdžiui, jame klausiama, kiek jie sutinka su tokiais teiginiais, kaip „kai su kuo nors dalijuosi muzika, jaučiu ypatingą ryšį su tuo žmogumi“ ir „laisvalaikiu beveik nesiklausau muzikos“.

Tada mokslininkai statistiniu metodu išanalizavo santykinę genetikos ir aplinkos veiksnių įtaką dalyvių muzikiniams skirtumams.

Tai parodė, kad genetika daro svarbią įtaką muzikos teikiamam malonumui – nes identiški dvyniai pagal šį požymį buvo daugiau nei du kartus panašesni nei jų neidentiški kolegos.

Kitoje eksperimento dalyje tyrėjai tikrino dalyvių gebėjimus atskirti skirtingas melodijas, ritmus ir garsų aukštį – nes ankstesniuose tyrimuose genetika buvo siejama su muzikiniais gebėjimais. Jie nustatė, kad akivaizdi genetikos įtaka mėgavimuisi muzika nebūtinai susijusi su muzikiniais gabumais.

Kembridžo universiteto atstovas Peteris Harrisonas, komentuodamas visą tyrimą, sako: „Manau, kad ši išvada yra gana provokuojanti. Intuityviai manoma, kad muzikiniai gebėjimai gali turėti genetinį pagrindą. Taip galima lengvai paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės, atrodo, turi įgimtą „talentą“ muzikai, leidžiantį jiems nuo mažens išsiugdyti puikius įgūdžius“. Galbūt ne taip akivaizdu, kad muzikos klausymo malonumą lemia genai, „todėl įdomu, kad šiame tyrime nustatytas toks poveikis“, sako jis.

Rezultatai papildo dėlionę, kodėl muzika gali turėti tokį stiprų poveikį tam tikriems žmonėms – ir „atveria naujas galimybes panaudoti tarpindividualius skirtumus, siekiant įžvelgti esminio žmogaus elgesio aspekto biologiją“, rašo mokslininkai.

Tačiau vienas mokslininkas teigia, kad nereikėtų nuvertinti ir kultūrinės įtakos. „Gali būti, kad tam tikri klausos gebėjimai ir pomėgiai turi genetinį komponentą, tačiau muzikos evoliucijoje yra ir didelis kultūrinis komponentas, į kurį vien genetika neatsižvelgia“, – sako Nickas Collinsas iš Durhamo universiteto Jungtinėje Karalystėje.

Tyrimas publikuotas „biorXiv“.

Parengta pagal „New Scientist“.