„Geba matyti bendrą vaizdą.“ Šis netikėtas įgūdis gali padėti pasiekti ilgalaikę sėkmę gyvenime ir karjeroje

Ar pažįstate žmogų, kuriam vos pravėrus burną, žinote, kad netrukus būsite įtrauktas į įdomią kelionę per tam tikrą jo gyvenimo aspektą? Tas žmogus gali pasakoti apie tokį nereikšmingą dalyką kaip pieno pirkimas, bet jo pasakojimas yra įdomus ir įtraukiantis. Kartu yra žmonių, kurie gali papasakoti apie patį nuostabiausią kada nors patirtą įvykį, tačiau jie nesugeba prikaustyti mūsų dėmesio. Šis netikėtas ir dažnai nepakankamai vertinamas gebėjimas – pasakoti istorijas – iš tiesų gali atlikti svarbų vaidmenį mūsų gyvenime, rašo „IFLScience“.

Naujajame tyrime teigiama, kad žmonės, kurie yra geri istorijų pasakotojai, paprastai gyvena visavertiškesnį gyvenimą, jaučia didesnį prasmės jausmą ir geba matyti „bendrą vaizdą“.

Ankstesni tyrimai parodė, kad istorijos ir jų pasakojimai gali padėti mums suprasti save ir mus supantį pasaulį. Taip pat kai kurie tyrėjai teigė, kad istorijos yra esminė žmogaus atminties, žinių ir socialinio bendravimo sudedamoji dalis. Iš esmės idėja yra tokia, kad norėdami suprasti pasaulį, mes kuriame istorijas apie jį.

Kai kurie teigė, kad geriausiai savastį – Aš – galima suprasti iš pasakojimo, kurį visi sąmoningai ar nesąmoningai kuriame visą gyvenimą, perspektyvos. Kiti įrodė, kad rašymas apie individualius emocinius išgyvenimus gali būti labai naudingas sveikatai.

Tačiau, nors pasakojimams skiriama daug dėmesio, pasakojimo veiksmui – ne. Rezultatas akivaizdus: tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė istorijų turiniui ir prasmei, tačiau nekreipė dėmesio į jų pasakojimo būdą. Nors pagrįstai įdomu tai, kas pasakojama, svarbu ir tai, kaip pasakojama.

Šiame naujausiame tyrime tyrėjai vertino dalyvių gebėjimą pasakoti istorijas naudodami savęs vertinimą, kolegų atsiliepimus ir nepažįstamų žmonių, kurie klausėsi jų pasakojimų, vertinimus. Po to jie analizavo studentų, apmokytų pasakoti istorijas, pasakojimų įrašus. Kartu buvo renkami duomenys apie bendrą dalyvių gyvenimo kokybę ir tai, ar jie linkę sutelkti dėmesį į detales, ar į platesnį vaizdą.

Rezultatai parodė aiškų ryšį tarp gebėjimo gerai pasakoti istorijas ir aukštesnių gyvenimo kokybės bei prasmės pojūčio rodiklių.

Galiausiai tyrimai rodo, kad pasakojimas yra ne tik asmeninis įgūdis, bet iš tikrųjų priemonė, tinkanti ir kitose srityse, įskaitant profesinę ir organizacinę aplinką.

Autoriai mano, kad šie rezultatai turi reikšmės įdarbinimui. Šiuolaikinėse darbovietėse linkstama pabrėžti darbuotojų įsitraukimo, motyvacijos ir gerovės poreikį kaip kelius į sėkmę. Ar gali būti, kad istorijų pasakojimo įgūdžių ugdymas darbuotojams galėtų padėti tai pasiekti? Tyrėjai mano, kad tai galėtų padėti suburti komandą, pagerinti tarpusavio bendravimą ir padėti kurti tikslo siekimo ir bendradarbiavimo kultūrą.

Autoriai teigia, kad siūlydami darbuotojams istorijų pasakojimo mokymus, darbdaviai galėtų padėti komandose dirbantiems žmonėms išsakyti savo nuomone ir kartu skatinti inovacijas. Visų pirma istorijų pasakojimas yra išskirtinai žmogiška savybė, kurią nelengva atkartoti dirbtiniam intelektui (DI), todėl darbuotojų gebėjimas pasakoti istorijas gali tapti vertingu įgūdžiu, padedančiu matyti platesnį vaizdą ir kurti strategijas.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad pasakojimas yra ne tik asmeninio tobulėjimo priemonė, bet ir raktas į organizacijos sėkmę, – aiškino Reichmano universiteto Arisono verslo mokyklos profesorius (JAV) Ronas Shacharas. – Gebėjimas veiksmingai ir įtaigiai papasakoti istorijas leidžia žmonėms mėgautis visavertiškesniu gyvenimu ir padeda organizacijoms puoselėti darnią, novatorišką ir įtraukią kultūrą, o tai prisideda prie jų ilgalaikės sėkmės.“

Tyrimas paskelbtas žurnale „The Journal of Positive Psychology“.