„Pirmadieniai ir penktadieniai. Ryte labiau nei vakare.“ Kaip paros ir metų laikas veikia mūsų emocinę būseną

Tyrimo rezultatai patvirtino, kad žmogaus emocinė būsena nėra statiška – ji keičiasi tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.

Nors ankstesni tyrimai dažniausiai buvo atlikti su mažomis žmonių grupėmis ar individualiais atvejais, šis, publikuotas žurnale „BMJ Mental Health“, yra vienas išsamiausių šioje srityje.

Jį vykdė Londono universitetinio koledžo ekspertai, analizuodami daugiau nei 49 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų.

Nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. kovo internetu buvo reguliariai atliekamos apklausos, kuriose tiriamieji atsakinėjo į klausimus apie savo psichologinę savijautą, įskaitant depresijos, nerimo ir vienišumo simptomus, taip pat jų laimės, gyvenimo prasmės ir pasitenkinimo lygį.

Rezultatai parodė, kad žmonės dažniausiai jaučiasi laimingiausi ryte, o vakare, ypač artėjant vidurnakčiui, jų emocinė būsena būna prasčiausia.

Be paros laiko įtakos, pastebėti ir sezoniškumo efektai – žiemą padidėja depresijos, nerimo ir vienišumo jausmai, o šiltesniais mėnesiais gerėja bendra savijauta ir pasitenkinimas gyvenimu, ypač vasarą.

Kalbant apie savaitės dienas, tyrimas atskleidė, kad pirmadieniai ir penktadieniai buvo siejami su geresne savijauta nei sekmadieniai, o antradieniais žmonės taip pat jautėsi laimingesni.

Vis dėlto, tiesioginio ryšio tarp savaitės dienų ir vienišumo pojūčio nenustatyta.

Kadangi tyrimas buvo stebimasis, jis negali tiksliai nustatyti priežastinių ryšių, tačiau mokslininkai mano, kad emocinės būklės pokyčiai gali būti susiję su fiziologiniais procesais, tokiais kaip kortizolio – streso lygį reguliuojančio hormono – gamyba, kuri priklauso nuo paros laiko.

Taip pat tyrime nebuvo atsižvelgta į kitus veiksnius, pavyzdžiui, miego ciklus ar oro sąlygas, kurie galėjo turėti įtakos rezultatams.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad jų išvados gali turėti praktinę naudą, ypač psichologinės pagalbos srityje, todėl būtina toliau gilinti tyrimus, kad būtų atsižvelgta į visus galimus veiksnius ir dar labiau suprastos žmonių psichinės būklės kaitos priežastys.