„Durų rėmo efektas“. Ar jums yra taip buvę?

Ar tau yra taip buvę – eini į kitą kambarį su aiškiu tikslu, bet vos peržengi slenkstį, mintis kaip ranka nuimta? Ne, tavo atmintis nešlubuoja – tai visiškai normalus smegenų veiklos reiškinys, vadinamas „durų rėmo efektu“.

Pasak neurobiologo Kristiano Džareto, mūsų smegenys natūraliai perjungia dėmesį, kai keičiasi aplinka. Perėjus į kitą erdvę, kontekstas pasikeičia, o su juo ir mūsų vidinė „minties gija“ nutrūksta. Tai lyg psichologinė riba, kuri ištrina tai, ką galvojai prieš sekundę.

Šį reiškinį tyrinėjo ne tik Džarettas. Kvinslando ir Notre Dame universitetų mokslininkai eksperimentais įrodė, kad žmogaus atmintis suprastėja vos perėjus per duris – tiek virtualioje, tiek realioje aplinkoje.

Kai tik pakeičiame patalpą, mūsų smegenys tarsi „užverčia vieną skyrių“ ir pradeda kitą, palikdamos prieš tai buvusią mintį už durų.

Net jei kambariai atrodo vienodi, mūsų smegenys skenuoja aplinką, o bet koks papildomas dirgiklis (pavyzdžiui, kita užduotis ar garsas) dar labiau trukdo išlaikyti dėmesį.

Tad ką daryti? Paprasta: eidami per duris – sutelkime dėmesį į savo tikslą. Tai padės smegenims „nepaleisti siūlo“ ir išlaikyti mintį gyvą net pasikeitus aplinkai.