Nustebsi sužinojęs: net paprasti įpročiai gali išduoti aukštą intelektą

Ne visos išmintingų žmonių savybės pastebimos iš pirmo žvilgsnio. Tai ne tik logika, bet ir gebėjimas abstrakčiai mąstyti bei spręsti problemas – bent jau taip teigia daktarė Anna Kamza. Garsi psichologė ir psichoterapeutė interviu portalui Medonet.pl paaiškino, koks sudėtingas reiškinys yra intelektas, ir išskyrė kelis pagrindinius gebėjimus, dažniausiai būdingus protingiems žmonėms.

Kas yra intelektas? Vieno atsakymo nėra

Intelektas tam tikru mastu gali kisti žmogaus gyvenimo eigoje. Tai nėra nekintama ir vien tik įgimta savybė. Iš tiesų gimstame su tam tikru potencialu (genų, aplinkos ir kitų veiksnių deriniu), tačiau tai, kaip jį išvystome, priklauso ir nuo mokymosi, prisitaikymo bei sukauptos patirties.

Pasak daktarės Kamzos, išskiriamos dvi intelekto rūšys:

• Sklandusis (fluidinis) intelektas – stipriai biologijos nulemtas, atsakingas už mąstymo greitį, pastabumą ir gebėjimą pastebėti ryšius. Jo lygis pamažu ima mažėti nuo 35-erių metų.
• Kristalizuotasis intelektas – labiau priklausantis nuo patirties, nuolat tobulėjantis per mokymąsi ir pažinimą. Tai žinios ir išgyvenimai, lydintys kasdienybę.

Kaip atpažinti protingą žmogų?

Daktarė Anna Kamza (kaip ir daugelis kitų psichologijos specialistų) mano, kad protingą žmogų galima bandyti atpažinti pagal tam tikrą elgesį, nors pats intelektas yra sudėtinga sąvoka, susidedanti iš daugybės veiksnių.

Štai kelios pagrindinės ir vertingos savybės, naudingos kasdieniame gyvenime. Jei turite šių savybių – tai ženklas, kad esate protingesnis, nei manote:

• Gebėjimas suprasti ir įsisavinti naujas žinias. Intelektualus žmogus moka mokytis – supranta, ką skaito, įsimena naują informaciją.
• Gebėjimas spręsti problemas. Tai gali būti tiek abstrakčios užduotys, tiek praktiniai gyvenimo klausimai, pavyzdžiui, kaip rasti vietos papildomiems daiktams namuose. Tai susiję su mąstymo lankstumu.
• Mokėjimas mokytis iš klaidų ir patirties. Tokie žmonės geba daryti išvadas ir prireikus keisti savo elgesį panašiose situacijose.
• Prisitaikymas prie pokyčių. Jie supranta, kad gyvenimas nuolat kinta, todėl nepuola į paniką, kai kas nors nepavyksta. Priešingai – mato pokyčiuose galimybę augti ir kaupti patirtį.
• Gebėjimas logiškai mąstyti. Tai apima išvadų darymą, analizę remiantis faktais ir gebėjimą numatyti galimą įvykių eigą, pavyzdžiui, pokalbio.
• Abstraktus mąstymas ir kūrybiškumas. Šie du gebėjimai dažnai eina išvien.