Psichologė aiškina, kaip žmonės įskaudina ir praranda draugus: reikia išmokti pasakyti „ne“, net jei liežuvis jau sako „taip“

Galima teigti, kad atėjo laikai, kai džiaugiamės praleidę progą kažką nuveikti. Žavimės mintimi penktadienio vakarą leisti susisupus į antklodę ir jaučiamės laimingi būdami vieni, užuot būdami draugijoje.

Tyrimų duomenimis, tokie nauji įpročiai susiję su tuo, kad šiais laikais užimtumas laikomas tam tikru visuomeninės padėties simboliu. Laikantis chaotiškos darbotvarkės ir tuo didžiuojantis, beveik nebelieka energijos ir laiko bendrauti.

Tyrimai rodo, kad baimė kažką praleisti gali atsiliepti psichikos sveikatai: matant, kad kiti bendrauja daugiau, stiprėja vienatvės jausmas ir silpsta gerovės suvokimas.

Džiaugsmas nieko neveikti problema tampa tuomet, kai laužome susitarimus su kitais žmonėmis. Kaip laikytis susitarimų su kitais, kad nereikėtų aukoti laiko sau?

Supraskite, kad iš prigimties esame linkę atsakyti „taip“, kai iš tiesų norime pasakyti „ne“

Visų pirma svarbu suvokti, kad sutikti ką nors veikti su draugais žinant, kad bus nesmagu – normalu. Pasak ekspertų, taip nutinka, nes iš prigimties esame linkę palaikyti socialinius ryšius, todėl norime pamaloninti kitus, jaučiame spaudimą pateikti atsakymą arba paprasčiausiai baiminamės praleisti progą.

„Tai žmogiškas troškimas dalyvauti. Natūraliai siekiame būti draugijoje, – aiškina niujorkietė psichoterapeutė Alison Stone. – Problema ta, kad ką nors darydami ne iš susidomėjimo, o iš pareigos, nejaučiame daug džiaugsmo ar pasitenkinimo. Dažniau jaučiamės susierzinę, išsekę ir pilni apmaudo.“

Išgirdę siūlymą, pasikliaukite intuicija

Nesakykite „taip“, jei jums siūloma tai, ko tikrai nenorite daryti. Sietlo neurologė Ilene Ruhoy sako, kad intuityviai žinome, kas mums patinka, o kas – ne, todėl labai svarbu įsiklausyti į vidinį balsą.

Vienas iš technologijų privalumų tas, kad išlošiame laiko pamąstyti. Žinute ar elektroniniu paštu gavę pasiūlymą kur nors sudalyvauti, turite gerokai daugiau laiko įsiklausyti į savo instinktus, nei išgirdę klausimą akis į akį.

„Dalis norės dalyvauti renginyje, o dalis – ne, – sako A. Stone. – Pasvarstykite, kaip jausitės, kai renginys prasidės, bet jūs būsite nutarę nedalyvauti. Ar jausite palengvėjimą? Kaltę? Apmąstydami šiuos klausimus turite progą suprasti save.“

Kilus norui atšaukti planus, paklauskite savęs, kodėl?

„Kai norisi nebeiti į užsiėmimą, kuriame jau sutikote dalyvauti, derėtų gerai paanalizuoti savo ketinimus ir motyvaciją, – pataria I. Ruhoy. – Ar taip yra dėl to, kad užsiėmimas jums neįdomus? Gal nejaučiate ryšio su žmonėmis, kurie ten bus? O gal tiesiog norite ramiai pabūti namuose?“

Atminkite, kad nutraukdami įsipareigojimus pakenkiate labiau, nei atsisakydami

Jei sunku atsisakyti pasiūlymo, atsiminkite, kad labiau įžeisite žmogų atšaukdami jau suderintus planus.

„Manoma, kad lengviau pasakyti „taip“, nei patirti nejaukumą atsisakant“, – sako Los Andželo psichologė ir konsultantė gyvenimo klausimais Sophie Chiche.

Ji pabrėžia, kad visi turime teisę rinktis, kaip leisti laiką. Kuo anksčiau tai suprasite, tuo geriau bus jums ir žmonėmis, su kuriais bendraujate.

Jei kitos priemonės nepadeda, išmokite atšaukti planus

Net jei išmoksite įsiklausyti vidinio balso ir atsisakyti pasiūlymų, kurie neteikia džiaugsmo, kada nors vis tiek būsite priversti atšaukti duotus pažadus. Kaip tai padaryti nesugadinant santykių?

Kaip sako A. Stone, svarbu atsiminti, kad žmonės labiausiai nemėgsta, kai planai griūna paskutinę minutę, todėl būtina į tai atsižvelgti.

„Atšaukdami susitarimą pasiūlykite kitą laiką, – sako A. Stone. – Pabrėžkite, kad jums labai svarbu išsaugoti gerus santykius, ir pasistenkite susitikti su tuo žmogumi jums jaukesnėmis aplinkybėmis.“

Svarbu paminėti, kad jei nuolat laužote susitarimus ir vengiate bendravimo, galbūt turite rimtesnių psichologinių problemų. Jei jaučiatės pernelyg užsisklendę, nesibaiminkite apie tai pasikalbėti su savo gydytoju.