Hygge - kas tai ir kodėl skandinavams tai teikia tiek daug džiaugsmo ir pasitenkinimo gyvenimu?

Kartais sunku net patikėti, kaip sparčiai kai kurios kultūrinės koncepcijos ima ir išpopuliarėja. Pavyzdžiui, kokia nors Holivudo žvaigždė: ką tik jos nebuvo, o štai ji jau visur. Staiga užuominos apie vieną ar kitą asmenį, įvykį ar reiškinį užtvindo visą informacinę erdvę – jų apstu knygų lentynose, žurnaluose, televizijos laidose, reklamose.

Vienas tokių pavyzdžių – hygge. Tai žodis, kuriuo dažnai apibūdinama įsivaizduojama šiaurietiško gyvenimo kokybė su visa jai būdinga šiluma, namų jaukumu ir pasitenkinimu gyvenimu. Hygge – skiriamasis regiono bruožas, tarsi prekės ženklas.

Apie tai vien 2016 m. išleistos devynios knygos anglų kalba, išversta jų ir į lietuvių kalbą, publikuota daugybė straipsnių spaudoje. Oksfordo anglų kalbos žodynas žodį hygge yra net išrinkęs metų žodžiu. Iš kur ir kodėl staiga tiek dėmesio?

Neišverčiami žodžiai traukia dėmesį

Žodžio hygge paprastai net nebandoma versti. Tenka pripažinti – jis neišverčiamas: jokio tikslaus atitikmens nėra nei anglų, nei lietuvių kalboje. Vienintelė išeitis – užuot mėginus ieškoti, kaip kuo teisingiau išsivertus, prisijaukinti žodį tokį, koks jis yra originalo kalboje. Užtat ir turime ne namų šilumą, ne patogumą ir ne jaukumą, o tiesiog hygge.

Hygge, kaip teigia kai kurie aiškintojai, reiškia tam tikrą ypatybę – sąmonės būseną, į kurią žmogus panyra tam tikromis sąlygomis. Kalbant apie šią ypatybę pirmiausia akyse atsiveria Skandinavijos šalių, ypač – Danijos ir Norvegijos, vaizdai. Vis dėlto nėra taip, kad kitomis kalbomis kalbantys ir kitur gyvenantys žmonės niekada nepatiria to, kas apibūdinama žodžiu hygge.

Laimės paieškos

Kodėl pastaraisiais metais daugeliui visame pasaulyje staiga parūpo hygge? Be abejo, šio reiškinio priežastys – sudėtingos ir nevienareikšmės. Tačiau labai tikėtina, rašo T. Lomasas, kad visa tai susiję su suvokimu, kad Šiaurės šalys sugeba gyventi kažkaip itin teisingai.

Kaskart, kai tik paskelbiamas koks nors laimingiausių šalių topas, galima neabejoti: pirmosiose pozicijose – šiauriečiai. 2017 m. Jungtinių Tautų parengtoje Pasaulio laimės ataskaitoje, kurioje šalys rikiuojamos pagal subjektyvų tų šalių gyventojų savo gyvenimo gerovės suvokimą, pirmauja Norvegija; už jos rikiuojasi Danija, Islandija, Šveicarija, Suomija, Nyderlandai, Kanada, Naujoji Zelandija, Australija ir Švedija.

Bandydami tai suprasti, dauguma atsiremia būtent į tokias sąvokas kaip hygge. Vis dėlto, pasak rašinio autoriaus, šiaurietišką gerovę lemia ne vien hygge. Tokie laimingi šiauriečiai jaučiasi dėl daugybės įvairių sociokultūrinių veiksnių.

Pirma, Šiaurės šalys yra santykinai turtingos ir socialiai stabilios, ir tai, žinoma, labai svarbu. Tačiau kai kurios kitos ne ką mažiau pasiturinčios ir stabilios šalys, kaip Didžioji Britanija ar Jungtinės Valstijos, tokiu aukštu gyventojų pasitenkinimo gyvenimu lygiu pasigirti negali.

Taigi tai ne vienintelis paaiškinimas. Didesnę įtaką, ko gero, daro didelis Šiaurės šalių socialinis kapitalas, kurį sukaupti padėjo (ir kurį dabar atspindi) gebėjimas užtikrinti palyginti nedidelę nelygybę ir egalitarinės socialinės politikos tikslų siekimas.

Koks gi hygge vaidmuo?

Šiaip ar taip, hygge faktorius šiauriečių gyvenime – neabejotinai labai ryškus, nepaisant, kad jo reikšmę iš visuotinio pamišimo besipelnančios kompanijos išpūtė gal ir pernelyg daug: hygge jau praktiškai tapęs prekės ženklu, kuriuo gali būti pažymėta bet kas nuo žvakių namams iki kakavos miltelių ar kojinių. Taigi hygge – visur, tačiau į klausimą, kas tai yra, vis dar neatsakyta.

Hygge reiškia kažką panašaus į jaukumą. Stereotipinį hygge paveikslą daugelis tikriausiai įsivaizduotų maždaug taip: kambaryje jaukiai įsitaisę maloniai šnekučiuojasi keli gražūs danai, ir būtinai – prie žvakių. Iš principo toks įsivaizdavimas ne taip jau ir prasilenktų su tiesa.

Senovės skandinavų (arba norvegų) kalboje žodis hugga reiškia nuraminti. Taigi hygge galima sieti su ta būsena, į kurią panyrame jausdami, kad kažkas mumis rūpinasi, mus saugo – ir ne tik nuo žvarbaus šiaurietiško speigo, bet ir nuo gyvenimo negandų apskritai. Šis aiškinimas įgyja dar daugiau svarumo pažvelgus į hygge antonimą whygge, kuris reiškia ne nejaukus, o labiau grėsmingas, gąsdinantis.

Šiandien hygge paveikslas jau gerokai platesnis. Šis žodis sėkmingai prasiskverbė jau ir į tuos kontekstus, kurie su jaukumu turi mažai ką bendro: dabar hygge jau ir draugiškas pasiplepėjimas su draugais, ir važiavimas dviračiu šviečiant saulei. Akivaizdu, rašo T. Lomasas, – kad ir ką reikštų hygge, tai nėra vien jaukumas. Galbūt, kaip kažkas yra pasakęs, hygge reiškia jaukumą širdyje, nesvarbu, kokia tikroji fizinė buvimo vieta – jauki ar nejauki, gaubianti šiluma ar alsuojanti šalčiu. Tikriausiai būtent todėl visi taip norime, kad mūsų gyvenime būtų bent šiek tiek daugiau hygge.