Gyvenimas bėga pro šalį? Kodėl kuo toliau, tuo labiau mums atrodo, kad laikas bėga labai greitai?

Anot psichologės Claudios Hammond, pojūtis, kad senstant laikas ima bėgti greičiau, yra viena didžiausių laiko suvokimo paslapčių. Tiesa, patyrinėjus giliau, mokslininkams pavyko šį bei tą išsiaiškinti.

2005 metais psichologai Marcas Wittmannas ir Sandra Lenhoff iš Ludwig Maximiliano universiteto Miunchene apklausė 499 žmones, kurių amžius siekė nuo 14 iki 94 metų. Jų buvo klausiama apie tai, kaip greitai jiems bėga laikas.

Kalbant apie trumpesnius laiko tarpus – savaitę, mėnesį, metus – apklausos dalyvių laiko suvokimas amžiui didėjant nesikeitė. Dauguma dalyvių teigė, kad laikas jiems bėga greitai. Tačiau kalbant apie ilgesnius laiko tarpus – tokius, kaip dešimtmetis – atsirado tam tikra tendencija: senesni žmonės teigė, kad jiems tokiu atveju laikas bėga greičiau. Paprašius prisiminti savo gyvenimą, vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės teigė, kad jiems vaikystėje laikas bėgo lėtai, tačiau ėmė greitėti paauglystėje bei sulaukus pilnametystės.

Kodėl vyresni žmonės jaučia, kad laikas bėga greičiau? Tam yra svarių priežasčių. Kai kalbame apie laiko suvokimą, žmonės laiką skaičiuoja iš dviejų skirtingų perspektyvų: būsimos perspektyvos, kai įvykis dar vyksta arba retrospektyvios, kai jis jau yra pasibaigęs. Be to, laiko suvokimas kinta priklausomai nuo to, ką žmogus daro ir kaip jis dėl to jaučiasi.

Tiesą sakant, laikas bėga, kai mes jį leidžiame linksmai. Taip pat užsiimant nauja veikla mums atrodo, kad laikas tuo metu bėga greičiau. Tačiau jei šią veiklą prisimename vėliau, atrodo, kad ji truko ilgiau nei rutininės veiklos. Kodėl?

Mūsų smegenys yra linkusios užkoduoti atmintyje naujas patirtis, bet ne jau pažįstamas, o mūsų retrospektyvus laiko suvokimas atsižvelgia į tai, kiek naujų prisiminimų mūsų smegenys sukuria per tam tikrą laiko tarpą. Kitaip tariant, kuo daugiau prisiminimų mes sukuriame per, tarkime, savaitgalį, tuo ilgesnis jis mums atrodo, jį prisiminus. Šis reiškinys, kurį C.Hammond vadina atostogų paradoksu, pateikia vieną geriausių užuominų apie tai, kodėl žvelgiant į praeitį atrodo, kad laikas bėga greičiau, kai senstame.

Nuo vaikystės iki ankstyvos pilnametystės mes patiriame daug naujų potyrių ir įgauname daug naujų žinių bei įgūdžių. Tačiau suaugus mūsų gyvenimas tampa panašesnis į rutiną, todėl patiriame vis mažiau naujų ir nepatirtų potyrių. Dėl šios priežasties vaikystės potyriai mums labiau įsirėžia į autobiografinę atmintį, todėl prisiminus vaikystę, mums atrodo, kad laikas tuomet bėgo lėčiau. Mes galime koreguoti savo laiko suvokimą palaikydami smegenų aktyvumą, nuolatos mokydamiesi naujų įgūdžių bei idėjų, o taip pat – tyrinėdami naujas vietas.

Parengta pagal „Scientific American“.