Nepradėkite senti galvoje - 5 veiksniai padedantys išlaikyti psichologinę jaunystę ir kas tai yra biologinis, socialinis ir psichologinis senėjimas

„Data, įrašyta pase, dažnai neatitinka realybės“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

Pasak gydytojo, senėjimas skirstomas į tris grupes:

• biologinis senėjimas, kai silpsta jėgos ir sveikata,
• socialinis senėjimas prasideda išėjus į pensiją,
• psichologinis senėjimas – neatitikimas tarp to, kaip jautiesi, ir to, kiek iš tiesų yra metų.

„Tai tarpusavyje gali visiškai nesutapti, nors šiek tiek koreliuoja. Pavyzdžiui, biologinis ir psichologinis senėjimas – jei žmogus jaučiasi jaunas ir laimingas, paprastai jo kūnas taip pat nebūna visai „subyrėjęs“, – aiškina profesorius.

Sužinoti, koks jūsų psichologinis amžius, paprasta – paklauskite savęs, kaip jaučiatės? Jei jaučiatės tuščias, pavargęs, nieko nenorite ir niekuo nesidomite – tai psichologinė senatvė. Ir visai nesvarbu, kokia jūsų kūno būklė.

Dvi aktorės – Sophia Loren ir Brigitte Bardot – jaunystėje buvo tikros gražuolės, dabar, nors ir tokio paties biologinio amžiaus, jų išvaizda drastiškai skiriasi. B. Bardot atsiskyrė nuo visuomenės, vaidinti nustojo 39-erių, o S. Loren vis dar vaidina, yra aktyvi socialiniame gyvenime.

Tačiau ne vien tai turi reikšmės. Pasak A. Unikausko, psichologinę jaunystę lemia šie penki dalykai.

1. Stiprybė

Psichologiškai jaunas žmogus jaučiasi stiprus. „Toks žmogus nuolat juda į priekį, ko nors mokosi. Tai ne toks žmogus, kuris prašo, kad kas nors jį gelbėtų“, – dėsto laidos viešnia, psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.

2. Socialinis aktyvumas

Socialiai aktyvūs žmonės ilgiau išlieka jauni. Bendravimas šiuo atveju – gelbėtojas.

„Jeigu bendrauji su kitais, privalai mobilizuotis, turi mokėti klausytis, prisiderinti“, – sako psichologė. Pasak jos, svarbu netupėti namuose, kur prie visų kaprizų turi derintis tik vyras ar žmona. Iš kitų žmonių galima pasisemti ir energijos – socialinis aktyvumas netgi susijęs su geresne fizine sveikata, o socialiai aktyvūs žmonės gyvena ilgiau.

3. Ambicijos

Gebėjimas svajoti – aiškus psichologinės jaunystės požymis. Net vėžiu susirgę žmonės, turintys ar iškeliantys sau tikslą, greičiau sveiksta. „Kol žmogus turi ambicijų ką nors nuveikti, tol jis turi savivertės“, – tikina G. Petronienė.

4. Atidėliojimas

Gyvenimo „vėluotojai“ dažnai jaučiasi jaunesni. Jei „atidėjote“ savo jaunystę, vėliau susilaukėte vaikų, vėliau pradėjote ir mokytis, atrodo, tarsi visas gyvenimas dar prieš akis. Psichologės teigimu, moterys, kurios gimdo būdamos maždaug 45-erių, vis tiek yra jaunos mamytės, o tos, kurių vaikai tuo metu jau užaugę, jaučiasi senos. Tad per anksti daug nuveikti gali būti pavojinga.

5. Pokyčiai

Pokyčiai jaunina. Jeigu žmogus visą gyvenimą dirba vienoje vietoje, viena vertus, gerai, kad jis puikiai atlieka savo darbą. Kita vertus, svarbu išgyventi įvairias situacijas, kai reikia atsistoti ant kojų iš naujo.

Skiriami trys psichologinio senėjimo periodai.

1. Vidurio amžiaus krizė (nuo 40-ies)

Psichoterapeutė G. Petronienė teigia, jog 40–50 metų amžiaus žmonės pas psichologus ateina labai dažnai. Vaikai užauginti, tad savęs per juos realizuoti nebeįmanoma; dažnai sutuoktinių santykiai jau būna atšalę; karjera pasiekta, bet darbas atsibodęs – tuo metu žmogus būna virtęs darbiniu arkliu, pradeda pastebėti ir pirmąsias raukšles – biologinio senėjimo požymius. „Jam darosi liūdna. Mintis, kad sensta, žmones prislegia“, – kalba psichologė.

Svarbiausia iš darbinio arklio atvirsti į gyvą žmogų – galbūt pagimdyti dar vieną vaiką, keisti profesiją, atgaivinti meilę, o jei akivaizdu, kad nebe pakeliui – ieškoti kitos meilės.

2. Pensija

Nors į pensiją išėję žmonės dar gana energingi, jaučiasi nereikalingi. Netekus sunkiai įgyto statuso pablogėja ir finansinė padėtis.

Anot G. Petronienės, tuo metu turima daug laiko, bet jis nesuplanuotas. Rūpintis, kuo užsiimsi, reikėtų pradėti dar neišėjus į pensiją. Kuo nors užsiimti svarbu dėl to, kad save vertintum. Taip pat labai svarbu būti bendruomenėje, neatsiskirti nuo žmonių.

3. Nuo 80-ies

Šiame amžiuje silpnėja sveikata, tačiau labai svarbu nesėdėti užsidarius, bendrauti su žmonėmis, leisti laiką gamtoje.

„Atsipalaiduoti, nepamiršti, kad sukauptą išmintį galima perduoti jaunesniems“, – sako G. Petronienė. Tačiau, pasak jos, svarbu būti draugiškam, kitaip žmonės šalia būti nenorės.

Senatvė turi ir daug privalumų:

• su amžiumi žmogus geriau pakelia vienatvę,
• seni žmonės išmintingesni – jų išmintis paremta gyvenimo patirtimi,
• ramybės jausmas, kai nebereikia niekam nieko įrodinėti,
• būti čia ir dabar, stebėti aplinką, mėgautis – negalvoti, kad reikia kažkur skubėti,
• ne kažko gailėtis ar ilgėtis, o džiaugtis prisiminimais.

Amžius – tik skaičius, tačiau nesirūpindami savo psichologine sveikata prie jo galite nemažai pridėti patys: jei nuolat kelsite sau tikslus, stengsitės būti apsupti žmonių, šypsodamiesi eisite pasivaikščioti po parką, ir jūs, ir aplinkiniai garantuotai pajus skirtumą, tikina profesorius A. Unikauskas.

Parengė Indrė Česnauskaitė.