10 įdomių faktų apie žmogaus psichologiją: kuo svarbios 66 dienos, kada jaučiamės laimingi ir kiek laiko svajojame

Žmogaus įpročiai susiformuoja per 66 dienas.

Mokslininkams pavyko nustatyti, kad tam tikri veiksmai gali virsti įpročiu maždaug per 66 dienas.

Dienų skaičius dar priklauso nuo to, kokio sudėtingumo yra įprotis, kurį norime išsiugdyti. Pavyzdžiui, jei norite įprasti daryti fizinius pratimus, tam prireiks 1,5 karto daugiau laiko, nei įprasti per pietus valgyti vaisių.

Jei ugdydamiesi įprotį dėl kokių nors priežasčių praleisite dvi dienas, tai neturės įtakos bendram įpročio susiformavimo laikui.

Jei praleistų dienų skaičius bus didesnis, įpročiui išsiugdyti prireiks daugiau laiko.

30 proc. savo laiko sugaištame svajodami.

Tai – vidutinė statistika. Juk yra žmonių, kurie nuolat mintimis skraido padebesiais. Negalima pasakyti, kad tai yra blogas dalykas. Tyrimų rezultatai parodė, jog svajoti mėgstantys žmonės sugeba lengviau išspręsti problemas ir būna išradingesni.

Žmogaus akis sunkiai priima mėlynos ir raudonos spalvos derinį.

Tokį efektą mokslininkai vadina chromostereopsiu. Kai žmogus mato šias dvi spalvas šalia, viena jų išlenda į priekį, kita pasitraukia į antrą planą. Dėl tokio efekto akys sudirgsta ir pavargsta. Šiek tiek silpnesnis būna žalios ir raudonos spalvos derinio poveikis.

*Žmogus nesugeba nekreipti dėmesio į 3 dalykus: pavojų, seksą, maistą.

Dėmesį šiems trims dalykams žmonės išsiugdė laikui bėgant. Jie reikalingi, norint išgyventi.

Žmogus jaučiasi laimingesnis, kai kuo nors užsiima.

Įsivaizduokite situaciją oro uoste. Jūs išlipote iš lėktuvo ir einate paimti savo lagamino. Tarkime, jums prireiks 12 minučių, kol prieisite prie konvejerio juostos ir skubiai pagriebsite savo lagaminą.

Dabar įsivaizduokite kitą situaciją: nueiti prie konvejerio juostos jums prireikė 2 minučių, bet dar 10 minučių tenka laukti, kol atvažiuos jūsų lagaminas. Jūs nekantraujate. Abiem atvejais sugaištate 12 minučių, bet antruoju jaučiatės nelaimingesni.

Žmogui būdinga perdėtai reaguoti į įvykius, kurie dar tik įvyks.

Žmogus nepajėgus numatyti ateities. Jis sustiprina savo reakciją į įvykius, kurie dar tik bus, nesvarbu, ar jie geri, ar blogi. Jis iš anksto mano, kad vestuvės ar karjeros šuolis padarys jį laimingą, bet taip nebūna.

Neigiamus dalykus jis vertina taip pat perdėtai. Mano, kad atleistas iš darbo jausis labai nelaimingas, bet paskui paaiškėja, kad viskas išėjo tik į gera.

Daiktai atrodo šiek tiek kitaip, nei žmogus juos suvokia.

„Nesvarbu, kokia tvarka išsidėsčiusios raidės žodyje. Svarbiausia, kad pirmoji ir paskutinė būtų savo vietose“, – tokią išvadą padarė mokslininkai iš Kembridžo universiteto.

Net tada, kai būna supainiotos visos vidurinės žodžio raidės, skaitantis žmogus dar sugeba suprasti, ką suklydęs asmuo norėjo parašyti. Taip atsitinka todėl, kad smegenys neskaito visų raidžių, suvokia visą žodį.

Žmogaus smegenys be perstojo perdirba informaciją, kurią gauna per visus jutimo organus. Todėl ir pasitaiko taip, kad priimama informacija neretai skiriasi nuo tos, kurią gaunate.

Žmogus negali vienu metu dirbti kelių darbų.

Kai kurie žmonės įsitikinę, kad sugeba vienu metu dirbti kelis darbus. Mokslininkai įrodė, kad jie klysta. Žinoma, mes galime žingsniuoti gatve ir kalbėti mobiliuoju telefonu, bet kiekvienu momentu mūsų smegenys susitelkia į vieną darbą. Taip pat ir galvoti tuo pat metu apie kelis dalykus yra neįmanoma.

Žmogui būdinga perdirbti savo prisiminimus.

Žmogaus prisiminimus galima vertinti kaip filmą. Prisimindamas jis peržiūri kadrus. Kai kurie žmonės mano, kad prisiminimai išsaugomi atmintyje kaip vaizdajuostė, tačiau jie klysta.

Kiekvieną kartą, kai žmogus ką nors prisimena, jis pakeičia tai, nes kiekvieną kartą suaktyvėja vis kiti neuronai. Siekdamas užpildyti atminties spragas, žmogus prikuria.

Žmogui būdinga kaltinti kitus dėl susiklosčiusios situacijos.

Tarkime, susitarėte dėl susitikimo, bet kitas vėluoja, Jus apima pyktis, kaltinate vėluojantį žmogų dėl organizuotumo ir atsakomybės stokos. O kai patys vėluojate į susitikimą, kaltinate išorines aplinkybes.

Psichologijoje yra specialus terminas „fundamentali atribucijos klaida“. Jis nusako žmogaus polinkį savo netinkamą elgesį teisinti išorinėmis aplinkybėmis, o kito žmogaus – jo vidinėmis savybėmis.