Ir skaniai valgant galima suvaldyti stresą: šių produktų tikrai verta turėti po ranka

Citrusiniai vaisiai

Stresinėse situacijose žmogaus organizme gaminasi tam tikri hormonai: adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis. Pirmieji du atsakingi už kūno reakciją, o kortizolis padeda ištverti įtampos situaciją. Jeigu šių hormonų pasigamina nenormalus kiekis, tai žmogui dėl streso gali išsivystyti depresija.

Citrusiniuose vaisiuose yra daug askorbo rūgšties, kuri veikia antinksčių funkciją ir dalyvauja susidarant streso hormonams. Todėl apelsinai, mandarinai, citrinos, greipfrutai yra svarbūs „antistresiniai“ produktai.

Graikiniai riešutai

Graikiniuose riešutuose yra alfa linolio rūgšties – vienos iš sočiųjų Omega 3 tipo riebalinių rūgščių. Ji reguliuoja kraujo spaudimą, sulaiko streso hormonų gamybą, neleidžia išsivystyti depresijai ir pataiso nuotaiką.

Panašiai veikia ir moliūgų bei linų sėklos, migdolai ir kiti riešutai. Minėtą rūgštį svarbu gauti su maistu, nes organizmas pats jos nepasigamina.

Jūrų dumbliai

Jūrų dumbliuose, kaip ir kituose jūrų produktuose, gausu jodo. Šis mikroelementas užtikrina normalų skydliaukės darbą. O skydliaukė kaip tik ir yra atsakinga už normalų nervų sistemos ir galvos smegenų funkcionavimą, ji saugo organizmą nuo streso.

Avižinė košė (iš sveikų avižų)

Avižose yra daug lėtai įsisavinamų angliavandenių, kurie didina serotonino – laimės hormono – kiekį. Serotoninas reguliuoja nuotaiką ir palaiko visą hormonų sistemą.

Avižinėje košėje yra daug skaidulų, kurioms perdirbti žarnynas naudoja tam tikrą mikroflorą. To proceso metu atsilaisvina gliukozė, kuri suteikia organizmui ir smegenims energijos.

Smidrai

Smidruose yra daug vitamino B9 (folio rūgšties). Dėl jo trūkumo žmonės dažnai suserga depresija. Folio rūgštis didina atsparumą stresui, nuramina nervus ir pataiso nuotaiką.

Be to, smidruose yra kalio, reikalingo normaliam nervų sistemos darbui, ir skaidulų, kurios pašalina šlakus. Įrodyta, kad nuodingomis medžiagomis užterštas organizmas praktiškai būna nepajėgus gintis nuo streso.

Folio rūgšties būna ir kitose žaliose daržovėse: salieruose, špinatuose, kopūstuose, rūgštynėse.

Tamsusis šokoladas

Tamsiuoju laikomas šokoladas, kuriame yra ne mažiau kaip 70 proc. kakavos. Kakavos pupelėse, iš kurių gaminamas šokoladas, yra gausu flavonoidų, pasižyminčių priešuždegiminėmis savybėmis. Jie mažina kraujo spaudimą, gerina širdies darbą. Taip pat jie dalyvauja serotonino gamyboje ir tokiu būdu pataiso nuotaiką. Kad apsaugotumėte savo organizmą nuo streso, reikėtų kasdien suvalgyti 30 g juodojo šokolado.

Žalioji arbata

Žaliojoje arbatoje yra taninų – amino rūgščių, reikalingų smegenų darbui. Puodelis žalios arbatos veiks raminamai, tačiau nesukels mieguistumo. Taninai skatina dofamino gaminimąsi, o pastarasis hormonas gerina nuotaiką.

Žaliojoje arbatoje yra askorbo rūgšties ir kitų antioksidacinių medžiagų, kurios mažina įtampą ir nuovargį. Be to, ši arbata suteikia energijos ir gerina smegenų aktyvumą.