Kas nesunaikina, padaro stipresniu – tiesa tai ar mitas?

Pandemijos metu atliktas tyrimas parodė, kad praeityje stresą ar psichologinę traumą sukėlę įvykiai padidina psichinį pažeidžiamumą ir tikimybę susirgti psichinėmis ligomis – tokiomis kaip potrauminio streso sutrikimu ar sunkia depresija.

Minėtą tyrimą atliko Browno universiteto (JAV) mokslininkai, kurie paneigė mitą, kad sunkių gyvenimo išbandymų ištvėrimas sustiprina žmogų.

Atliktas tyrimas rodo, kad yra priešingai: praeityje patirtos stresinės situacijos padaro žmogų pažeidžiamesnį ateities traumoms, dėl ko padidėja tikimybė ateityje susirgti psichinės sveikatos sutrikimais.

Tyrimui vadovavusi psichiatrė epidemiologė Cristina Fernandez viliasi, kad šis tyrimas sulauks susidomėjimo, ypač pastaruoju metu padidėjus gamtinių nelaimių kiekiui. Greitas tokių įvykių pasaulinis poveikis ligoms, mirtims ir ekonomikai yra plačiai pripažįstamas. Deja, bet nepaisant tokių įvykių sukeliamų pasekmių, psichinės ligos nesulaukė didelio dėmesio ar finansavimo.

Šis tyrimas buvo publikuotas leidinyje „British Journal of Psychiatry“ 2020 metų birželio mėnesio 11 dieną, o jį atliko Browno universiteto ir Koncepcijos universiteto Čilėje mokslininkai.

Mokslininkų komanda 2003 ir 2011 metais ištyrė 1160 čiliečių – tai yra, prieš ir po 2010 metais įvykusio šešto didžiausio istorijoje žemės drebėjimo bei jį sekusio cunamio. 2003 metais nė vienas tyrimo dalyvis praeityje nebuvo patyręs potrauminio streso sutrikimo ar depresijos. Tačiau po 2010 metais įvykusio žemės drebėjimo 9,1 procento jį išgyvenusių žmonių buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, o 14,4 procentams žmonių – sunki depresija.

Rizika išsivystyti tokiems sutrikimas buvo itin aukšta tiems žmonėms, kurie patyrė daugybę stresinių veiksnių, įvykusių dar iki nelaimės – tokių kaip rimta liga ar sužeidimai, artimojo mirtis, skyrybos, nedarbas ar finansiniai sunkumai, teisinės problemos ar vertingo turto praradimas. Tam, kad padidėtų tikimybė išsivystyti potrauminio streso sutrikimui, žmonės turėjo peržengti „sunkumo slenkstį“ – tai yra, patirti 4 ar daugiau stresinių veiksnių.

Tuo tarpu sunki depresija turėjo kiek kitokį kelią: kiekvienas streso veiksnys, įvykęs dar iki nelaimės (net ir vienas) padidindavo riziką susirgti sunkiu depresiniu sutrikimu, o kiekvienas papildomas streso veiksnys šią riziką tik padidindavo.

Mokslininkai teigia, kad abu atradimai rodo, jog Čilės nelaimę išgyvenę žmonės, kurie patyrė daugybę streso veiksnių ir traumų, turėjo didesnę tikimybę susirgti ponelaiminiu psichinės sveikatos sutrikimu – negu tie, kurie anksčiau patyrė kelis ar nei vieno streso veiksnio.

Epidemiologijos profesorius Stephenas Buka iš Browno Visuomenės sveikatos mokyklos, kuris yra ir vyresnysis tyrimo autorius, sako, kad, deja, tą patį galima pasakyti ir apie COVID-19. Jo teigimu, jau dabar matyti, kaip juodaodžiai ir lotynų amerikiečiai labiau kenčia nuo COVID-19 infekcijų ir mirčių. Visi įrodymai rodo, kad nepalankioje padėtyje esančios grupės, kurios savo gyvenime prieš tai susidūrė su aukšto lygio stresinėmis situacijomis – tokiomis kaip ribotos finansinės galimybės ar darbo nestabilumas – greičiausiai labiausiai kentės dėl psichinės sveikatos sutrikimų, kurias kelia COVID-19 pandemija.

Mokslininkų komanda tikisi, kad tyrimas padės šalims suprasti prieinamumo prie psichinės sveikatos priežiūros svarbą.

Pagrindinis tyrėjas iš Čilės universiteto Benjaminas Vicente sako, kad asmeniniai ir nacionaliniai psichologinio pasirengimo rinkiniai, kurie buvo naudoti Čilėje, padėtų kovoti su neigiamais nelaimių padariniais ir būtų pavyzdžiu kitoms šalims. Neskaitant griežtų reikalavimų statiniams, Čilė turi nacionalines sveikatos paslaugas, kurias, be kita ko, sudaro integruoti pirminiai bei psichinės sveikatos centrai, kurių dauguma turi apmokytą personalą, kuris esant poreikiui gali sukurti kovos su nelaimėmis strategijas.