Kas yra Hikikomori. Kodėl japonai pasirenka gyventi ekstremalioje izoliacijoje? (Foto, Video)

Hikikomori žmogus ne tik pragyvena daugelį savo gyvenimo metų izoliuotas, bet reiškinys paliečia ir jų šeimą. Paprastai hikikomori japonų tėvai skiria metus, kad užtikrintų, jog jų vaiko pagrindiniai gyvenimo poreikiai būtų patenkinti. Tai reiškia, kad retai pasitaiko natūralių veiksnių, skatinančių juos gauti pagalbą. Psichikos sveikatos, taip pat švietimo ir socialinės priežiūros paslaugos pernelyg dažnai yra sutelktos į dramatiškesnes ar akivaizdesnes problemas. Dėl to šeimos jaučiasi įstrigusios ir izoliuotos.

Didėjant pasauliniam hikikomori pripažinimui, šios būklės paplitimas greičiausiai didės. Savo ruožtu tai parodys geresnių gydymo galimybių poreikį. Šiuo metu gydymas yra sutelktas į fizinį aktyvumą, socialinio bendravimo gebėjimų atkūrimą ir laipsnišką požiūrį į darbą ar studijas. Taip pat išbandomos terapijos, kuriose dalyvauja visa šeima.

Atsigavimas taip pat gali apimti pagalbą hikikomori žmonėms rasti būdų, kaip socialiai priimtinu būdu išreikšti savo gebėjimus ir talentus. Pavyzdžiui, japonų menininkas Atsushi Watanabe naudojo meną ir socialinį aktyvumą, kuris padėjo jam atsigauti nuo hikikomori.

Pati hikikomori prigimtis reiškia, kad kreipimasis pagalbos yra labai mažai tikėtinas. Ir galbūt toks gyvenimo būdo pasirinkimas galėtų būti laikomas priimtinu dėl COVID-19 – ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis iš mūsų dabar dirba namuose ir bendraujame naudodamiesi internetu. Baimė užsikrėsti, prarasti darbą ir socialinius sutrikimus dėl karantino taisyklių taip pat gali padidinti daugelio žmonių nuolatinio socialinio pasitraukimo ir atsiskyrimo riziką.

Turime žinoti apie galimą ekstremalaus ir nuolatinio socialinio pasitraukimo padidėjimą pandemijos metu. Daugelis jaunų žmonių šiuo metu gali jaustis beviltiškai ir nematyti naujos pradžios perspektyvų arba gali jaustis negalintys pasiekti savo tikslų. Tie, kurie galėjo netekti darbo dėl pandemijos, taip pat gali atsiskirti, kad išvengtų tolesnės gėdos ir kančios. Didėjantis stiprus ir nuolatinis atitolimas bus nepastebėtas, nebent užtikrinsime, kad kiekvienas galėtų gauti reikiamą pagalbą, kad palaikytų ryšį su visuomene.