Psichologinė pagalba (Psichologija | Mokslas)
.
(0)
2025-06-21
0
Egzaminų laikymo, perlaikymo laikotarpis, rezultatų laukimas ir stojamųjų jaudulys – vienas įtempčiausių laikotarpių moksleivių gyvenime. Šis etapas ne tik kupinas minčių apie pasiruošimą ar žinias, bet ir gali tapti tikru iššūkiu, kaip atlaikyti patiriamą spaudimą.
(0)
2025-04-25
2
Japonijos mokslininkai sukūrė netikėtą būdą kovoti su jūros liga – naudojant specialų garsą.
(0)
2024-10-16
5
Išmanusis telefonas pirmoko rankose jau nieko nebestebina. Vaikai šiais laikais su technologijomis susipažįsta anksčiau nei išmoksta vaikščioti ar kalbėti. Todėl pradinukai ir vyresni moksleiviai – jau pažengę vartotojai. Tačiau ar suteikdami prieigą prie naudingo edukacinio turinio ir aplikacijų, išmanieji įrenginiai netampa mokymosi trukdžiu, kartu sukeldami aibes kitų – psichologinių ir sveikatos – problemų?
(0)
2024-07-08
8
Nepratusiems metalo muzika – ypač ekstremalesnės jos formos, tokios kaip death metal ir grindcore – skamba kaip pikto urvinio žmogaus kriokavimai. Tai gali pasirodyti chaotiška, brutali, agresyvi, kakofoniška muzika. Tačiau, kaip ir apie pačią „urvinio žmogaus“ sąvoką, naujausi tyrimai leidžia susidaryti kur kas gilesnį šio žanro vaizdą. Mokslininkai (ir gerbėjai) dabar tyrinėja šio muzikos žanro vaidmenį emocijų reguliavime – ir jo potencialą padėti išgyventi artėjančią lemtį. Šiek tiek ambicinga? Galbūt. Bet metalinė kryptis visada buvo šiek tiek įžūli, rašo „Popular Science“.
(0)
2024-06-23
6
Emocinis išsiskyrimo skausmas gali būti toks stiprus, kad turi savo klinikinį pavadinimą – meilės traumos sindromas (angl. love trauma syndrome, LTS).
(0)
2024-06-08
47
Genties nariai iš pradžių buvo laimingi, nes galėjo greitai iškviesti gelbėtojus ir gydytojus arba pabendrauti su į miestą išvykusiais artimaisiais.
(0)
2024-05-22
0
Galbūt pažįstamas jausmas, kai norite likti namie, bet einate į seniai planuotą vakarėlį tik todėl, kad bijote praleisti jo įvykius. Tuomet jūs patiriate FOMO (angl. „fear of missing out“). Pasak Godos Nausėdaitės, „Jaunimo linijos“ savanorės ir klinikinės psichologijos magistrantės, nuolatinė baimė praleisti įvykius gali daryti įtaką skubotiems sprendimams ir kelti nerimą bei stresą. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, priduria, kad FOMO paskatina nuolat besikeičiantis socialinių tinklų srautas, kuriame svarbu atrasti balansą.
(0)
2024-05-08
-2
Gydytojas psichiatras Raimundas Alekna teigia, jog šiandien vyrauja ne vienas mitas deginamojo tabako (įprastų cigarečių) atžvilgiu. Pavyzdžiui, dalis žmonių klaidingai mano, kad sveikatai kenkia pats nikotinas, o ne degimo metu išsiskiriančios dervos, smalkės ar kitos nuodingos medžiagos. Bet jokia naujiena, kad rūkymas žudo, o cigarečių pardavimas ir vartojimas kontroliuojamas įstatymais, tačiau nuodingas įprotis vis tiek lieka skaudžia visuomenės sveikatos bėda. Ką daryti, kad būtų geriau?
(1)
2024-03-20
6
Stresas gali sugriauti visus jūsų planus sugadinti nuotaiką ir santykius su žmonėmis. Jei reikia greitai susikaupti, pasinaudokite šiais patarimais, kurie padės nuraminti mintis ir atsipalaiduoti.
(0)
2024-02-28
1
Galimybė greitai ir patogiai gauti naujausią informaciją, dalintis mintimis ir gyvenimo akimirkomis bei smagiai praleisti laiką – tik dalis naudų, kurias siūlo soc. medijos. Tad natūralu, kad šios yra tapusios neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi.
(0)
2024-02-20
1
Kiek kartų per dieną sutrinkate, nerasdami išmaniojo telefono? O gal net pradedate jausti didelį nerimą, kai telefono šalia nėra? Šis jausmas jau turi ir pavadinimą – nomofobija. Anot Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo ir Kauno padalinio vadovo, šiuolaikiniame pasaulyje telefonai jau tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, todėl būtina rasti balansą, kaip naudotis savo išmaniuoju nepatiriant per didelio prieraišumo. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, priduria, kad padėti gali keli specialūs įrankiai.
(1)
2023-11-25
44
Gana normalu kartais jaustis, kad nori pasislėpti nuo išorinio pasaulio keliamo streso ir spaudimo. Tiesą sakant, trumpalaikiai saviizoliacijos laikotarpiai gali sumažinti ūminį streso atsaką ir padėti mums įveikti ligą bei išsekimą. Paguodos ir izoliacijos periodai taip pat gali padėti svarbiuose vystymosi etapuose, pavyzdžiui, tyrinėjant savo tapatybę paauglystėje. Bet egzistuoja ir itin ekstremali izoliacijos forma itin paplitusi Japonijoje.
