Šis vyras daugiau nei 400 dienų sirgo COVID-19: mokslininkai paaiškina, kodėl

Žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl ligos ar gydymo, pavyzdžiui, chemoterapijos, taip pat yra labiau linkę užsikrėsti infekcijomis, trunkančiomis kelis mėnesius, o per tą laiką virusas gali išvystyti naujas mutacijas.

Visiems mums gresia pavojus, kad kuo ilgiau virusas nesunaikinamas, tuo daugiau galimybių atsirasti naujiems COVID-19 variantams.

JK tyrėjai dabar aprašė keletą lėtinių COVID-19 infekcijų, tarp jų – vyro, kuris sirgo daugiau nei 400 dienų. Galiausiai, atlikus genetinį sekos nustatymą, paaiškėjo, kokia viruso atmaina jis sirgo – ir kokio gydymo jam reikėjo.

Komanda, vadovaujama infekcinių ligų gydytojo Luke'o Blagdono Snello iš „Guy's and St Thomas' NHS Foundation Trust“, tyrė nuolatines infekcijas, kuriomis užsikrečia žmonės su susilpnėjusiu imunitetu, ir siekė išsiaiškinti, kokios mutacijos atsiranda ir ar laikui bėgant išsivysto nauji variantai.

Kaip rašo Sciencealert.com, šių metų pradžioje sužinojome apie tų pačių gydytojų gydytą asmenį, kurio SARS-CoV-2 testai buvo teigiami 505 dienas prieš jam mirštant – tai ilgiausiai žinoma COVID-19 infekcija.

Šiame naujausiame atvejo pranešime aprašomas 59 metų vyras, kuris pirmą kartą COVID-19 užsikrėtė 2020 m. gruodžio mėn. Genomo sekos nustatymas parodė, kad jis nešiojo ankstyvąją viruso atmainą, kuri tuo metu buvo paplitusi Jungtinėje Karalystėje.

„Kai išnagrinėjome jo virusą, paaiškėjo, kad tai buvo kažkas, kas egzistavo labai seniai – gerokai prieš omikroną, gerokai prieš deltą ir net prieš alfą. Taigi tai buvo vienas iš tų senesnių, ankstyvųjų variantų iš pandemijos pradžios“, – laikraščiui „Washington Post“ sakė Blagdonas Snellas.

Šios lėtinės koronavirusinės infekcijos skiriasi nuo ilgalaikių COVID, kai dėl priežasčių, kurias mokslininkai vis dar bando suprasti, varginantis simptomų derinys išlieka dar ilgai po to, kai ūmios infekcijos praeina.

Per visą pandemijos laikotarpį genomo sekoskaitos metodu sekta COVID-19 protrūkių kilmė, išaiškintos susimaišiusias viruso linijos ir aptikti nauji variantai.

Šiame pranešime L.B.Snell ir kolegos aprašo, kaip jie naudoja genomo sekoskaitos rezultatus, gautus per 24 valandas, kad pritaikytų gydymą žmonėms, užsikrėtusiems nuolatine COVID-19 infekcija, ir galiausiai atsikratytų viruso.

Straipsnyje aprašomi šeši atvejai, tarp jų ir šis 59 metų vyras.

Dėl nusilpusios imuninės sistemos po inksto transplantacijos vyro organizmas negalėjo išsivalyti nuo viruso, o dėl lengvų ir protarpiais pasireiškiančių simptomų jis negalėjo pasinaudoti gydymu, naudojamu sunkių COVID-19 atvejų prevencijai ar gydymui.

2021 m. vasario mėn. ir 2022 m. sausio mėn. jo testai buvo teigiami, kiekvieną kartą jam buvo nustatytas tas pats viruso variantas: B.1.177.18. Laikui bėgant viruso mutacijų rinkinys atsirado tokiu greičiu, kokio tikėtasi iš SARS-CoV-2 – taigi nieko neįprasto, tik tai pabrėžia viruso polinkį keisti formą.

Kaip rašo Sciencealert.com, nors mokslininkai mano, kad tokie lėtinės infekcijos atvejai yra reti, juos sunku gydyti, nes dėl nuolat atsirandančių naujų variantų neutralizuojančių antikūnų terapija tampa neveiksminga.

Kai tyrėjai sužinojo, kad vyras serga lėtine infekcija, jam buvo paskirtas kombinuotas monokloninių antikūnų gydymas, veiksmingas prieš ankstyvąsias atmainas, kuris galutinai įveikė virusą, praėjus 411 dienų po pirmosios diagnozės nustatymo.

Kiti L.B.Snello ir kolegų aprašyti atvejai apima atvejus, kai genomo sekos nustatymas atskleidė, kokiomis SARS-CoV-2 padermėmis žmonės sirgo, ar tai buvo atskira, ar lėtinė infekcija, ir kokias mutacijas virusas įgijo – tai leido gydytojams parinkti tinkamą gydymą.

Gydytojai vis dar atidžiai stebi keletą pacientų, kol jie pasveiksta. Tačiau omicron subvariantai kelia naują grėsmę, nes kai kurios padermės sužlugdo visus turimus antikūnų gydymo būdus.

„Kai kuriems žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, vis dar gresia sunkus susirgimas ir nuolatinis užsikrėtimas. Vis dar stengiamės suprasti, kaip geriausiai juos apsaugoti ir gydyti“, – sako L.B.Snell.

Pranešimas paskelbtas žurnale „Clinical Infectious Diseases“.