Nuodai maiste: jūs nemirsite. Bent jau ne staigiai

Naujausiais duomenimis, glifosatas sukelia žmogaus ląstelių nekrozę ir mirtį, o ne naujausiais - suardo endokrininę veiklą, susijusią su žmogaus lytinių hormonų gamyba. Kilogramui kviečių leistina šio chemikalo likučio norma - aštuntadalis tos, kuri žmogui yra mirtina.

Augalų apsaugos inspekcijos specialistė ramina, kad tyrimai buvo atlikti ne su gyvais žmonėmis, bet bandymų lėkštelėje. Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) apskritai niekas apie jokius tyrimus nežino. Francas Komarovskis, šios tarnybos vyriausiasis specialistas, aiškina, kad ūkininkai apskritai glifosato nenaudoja, nes tai esą brangu.

Duona, kurią numarino

Antonijus Jundo, ūkininkas iš Švenčionių rajono, sako, kad tai - netiesa. Glifosatą Lietuvos ūkininkai naudoja, kad nereikėtų grūdų vežti į džiovyklą. Chemikalas taip paveikia derlių, kad jis vienu metu „miršta“. „Tai visa Lietuva naudoja. 5-6 litus (kainuoja) su glifosatu, o džiovykloje džiovinant jau reikia 7, 8, 9, 10 ir daugiau litų už vieną toną. Labai ekonomiška. Tai yra pagrindas“, - sako A.Jundo.

VMVT žino, kad glifosatas visiškai suskyla į menamai nekenksmingus cheminius junginius per du mėnesius, tačiau derlių juo leidžiama purkšti likus 2 savaitėms iki javapjūtės. Pernai šio nuodo likučių grūduose, miltuose ir duonos gaminiuose niekas netyrė. Augalų apsaugos inspekcijoje užsiminė, kad viskas priklauso nuo ūkininkų sąžinės. Jie nupurkštus plotus gali nukirsti ir po kelių dienų: „Jei lietus artinasi, niekas nedvejos.“

Aplinkosaugos aktyvistas, Vilniaus universiteto doktorantas Andrius Gaidamavičius sako, jog naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad žmogaus organizme esantys mikroorganizmai sugeba iš glifosato skilimo produktų vėl susintetinti tas jo sudedamąsias dalis, kurios turi mutageninį poveikį. „Visų pirma mutagenai skatina išsigimimus“, - paaiškina jaunasis mokslininkas.

„Ar tai reiškia, kad mes valgome nuodingą duoną?“ - klausiame pašnekovo. Jis atsako, kad „nieko kito mums nebelieka“.

Glifosatas yra JAV bendrovės „Monsanto“ išradimas. Tos pačios, kuri kadaise išrado DDT, liaudiškai - dustą. Šis dabar draudžiamas, nes sukelia vėžį, o kadaise ir apie jį buvo kalbama kaip apie Dievo maną. „Monsanto“ garsėja ir genetiniais augalų mutantais, kuriuos agresyviai siūlo auginti ir Lietuvoje. Ministras Dainius Kreivys buvo susigundęs... Labai labai apsimokantis biznis.

Profesorė Dalia Brazauskienė pasakoja apie tyrimus, kai buvo patikrintas ir palygintas chemizuotuose ir nechemizuotuose Danijos ūkiuose dirbusių vyrų spermatozoidų aktyvumas. Tie, kurie dirbo chemizuotuose ūkiuose, turėjo perpus mažiau šansų susilaukti palikuonių. Profesorė aiškina, kad herbicidai turi panašių į hormonus estrogenus junginių, todėl, patekę į organizmą, jie trikdo reprodukcines (dauginimosi) funkcijas.

A.Gaidamavičius priminė Paragvajaus atvejį, kai dėl genetiškai modifikuotos sojos auginimo, kuriam būtinas ypač didelis glifosato kiekis (modifikuotos sojos jo nebijo), buvo išnaikinti miškai. „Paragvajuje tas glifosatas yra prakeiksmas, nes vaikai gimsta su sunkiais apsigimimais. Pirmoji apsigimimų karta jau auga“, - sako pašnekovas.

VMVT specialistams tai - nė motais. F.Komarovskis, pavyzdžiui, teigia, kad purškiami tik tie javai, kurie bus naudojami sėklai. Dr. Vytautas Liakas, Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas, sako, kad viskas priešingai: „Sėkliniams nerekomenduojama, nes gali sumažėti daigumas.“ F.Komarovskis į tai numoja ranka. Jam technologijos nerūpi.

Iš painių VMVT paaiškinimų galima spėti, kad duonoje glifosato likučių jie neieško. O jei ir rastų, Lietuvoje nustatytos baudos už pesticidų, insekticidų ir kitos chemijos likučius maisto produktuose yra apgailėtinos. Štai neseniai VMVT paskelbė radusi nuodais užterštų vynuogių. Net 18 tonų. Tačiau tie likučiai iš pradžių buvo tiriami, po to pertiriami, kol mes, gerbiamieji, tas vynuoges suvalgėme.

„Grąžinom gal 1 ar 2 tonas, bet ten buvo nedidelis viršijimas. Gal pusantro karto“, - sako Zenonas Stanevičius, VMVT direktoriaus pavaduotojas. Ar tiesa, kad bauda buvo 2500 litų? „Ekonominė sankcija buvo 2500 litų, o mūsų tarnybos pareigūnai skyrė 500 litų baudą“, - informavo Z.Stanevičius.

Mėsytė? Jums tik taip atrodo

Minėtame Paragvajuje užaugintos sojos beveik visos išvežamos į Europos „maisto fabrikus“. Šitaip vadinamos fermos, kuriose kiaulės nuo paršelio iki kepsnio gyvenimas tetrunka 3 mėnesius, o broileris išsipučia iki kepsnio per 37-40 dienų.

Žurnalistas Albinas Čaplikas neseniai papiktino VMVT, nes paskelbė vienoje stambioje mėsos perdirbimo įmonėje dirbusio maisto technologo interviu. A.Čaplikas sako, kad oficiali statistika liudija, jog netgi kiaulės, užaugintos prieštaringai vertinamose „daniškose kiaulidėse“, ant mūsų stalo beveik nepatenka. „Lenkai ir lietuviai pasižymi Europos Sąjungos šalyse: jeigu kur nors, ypač pietuose - Ispanijoje, Graikijoje, - atsitinka kokia nors nelaimė ūkyje, nesakysiu, kad ten nugaišo ar dar kas nors, bet, tarkime, užpuolė kokios nors ligos ir neturi kur dėti tų produktų - tai jie skambina paprastai Lenkijos, Lietuvos supirkėjams, ir šitos šalys superka“, - neskaniai pasakoja žurnalistinį tyrimą atlikęs kolega.

Jo kalbintas maisto gamybos technologas pasidalijo receptu: „Norėdama pagaminti 100 kilogramų virtų dešrelių, viena dabar veikianti ir pirkti mums dabar siūlanti įmonė sunaudodavo: 52 kg sojų želės (vadinamosios sojų varškės), 3 kg antros rūšies jautienos, 6 kg kiaulienos, 4-5 kg manų kruopų, 2-3 kg miltų, tiek pat druskos, 7-8 kg vandens, 20-25 kg plėvių, kremzlių, kiaulės odų emulsijos, sausgyslių, pažiaunių, kitokių subproduktų ir apie 1 kg įvairių priedų - dažiklių, skonio stipriklių“. A.Čaplikas sako, kad už maisto kokybę atsakingose tarnybose jį ramino, jog suvalgius tokio „maisto“ - nemirsi. „Būtų keista, jei aš valgyčiau dešrą tam, kad mirčiau“, - stebisi kolega.

Tačiau lėtai nusimarinti maistu - visai įmanomas savižudybės būdas. Tarkime, į daugelį produktų dedama citrinos rūgštis neturi nieko bendra su citrinomis. „Čia juodasis pelėsis genetinėmis manipuliacijomis priverčiamas gaminti tą citrinų rūgštį milžiniškais kiekiais. Tai tas pelėsis, kuris veisiasi po mūsų voniom ir po kriauklėm. Ten, kur yra nešvarumų. Žinoma ir tai, kad jis yra toksiškas“, - aiškina A.Gaidamavičius. Profesorė D.Brazauskienė primena, kad citrinos rūgštis masiškai naudojama konditerijoje ir gaminant gaiviuosius gėrimus. „Nors gali sukelti vėžį?“ - pasitiksliname. „Taip“, - atsako profesorė.

A.Gaidamavičius toliau gadina apetitą LNK „Paskutinei instancijai“, dabar pasakodamas apie broilerius. Jis dalijasi: „Kai dėl, tarkim, ventiliacijos gedimo uždūsta 10 tūkst. broilerių, pasirodo, ir tai yra legalu, galima kritusius paukščius apdoroti karštais garais, padaryti košelę ir sušerti tiems likusiems gyviems broileriams. Tai yra leistina.“ Jei dar kas prisimena, prieš keletą metų buvo kilęs ažiotažas dėl karvių kempinligės, kuri, jei persiduodavo žmogui, mirtinai pakenkdavo smegeninę. Vėliau buvo paaiškinta, kad karvės ta liga sirgdavo dėl to, kad buvo paverstos kanibalėmis: ėsdavo galvijų kaulų miltus.

Aiva Vaivarienė, gydytoja homeopatė, sako, kad jos giminaičiai, dirbantys paukštyne, „nevalgo nei kiaušinių, nieko, nes per daug žino apie technologijas. Viščiukams kas antrą dieną - skiepai, antibiotikai, augimo hormonai, įvairūs priedai“. Ne ką geriau su populiariausia žuvimi - silke. Gydytoja primena, kad niekas iš silkės kaulelių pincetu nerankioja. Jie dažniausiai yra tirpinami chemikalais.

A.Čaplikas galutinai viską sugadina, papasakodamas, kad ne išeitis pirkti tiesiog gabalą mėsos. „Atrodo, mėsa, ko gi ten galima pridėti. Bet pasižiūrėkim į odą. Jeigu atidžiau pasižiūrėsim per didinamąjį stiklą, pamatysim skylučių pradurstyta. Ne ranka tos skylutės pradurstomos. Yra tokios mašinos, kurių, aišku, jeigu nuvyksim į perdirbimo įmonę, mums neparodys, - tačiau subadoma, tiesiog automatai subado. Ir pro ten įpurškiama tam tikrų dalykėlių. Tarp jų ir tokių priemonių, kurios padeda, kad ta mėsa ilgiau nesugestų.“