Žmones identifikuoti galima pagal jų rankų bakterijas

JAV tyrėjai nustatė, kad ant kiekvieno žmogaus odos gyvena skirtingos bakterijų „bendruomenės“.  Mokslininkai paėmė tepinėlius nuo klaviatūrų ir sugebėjo sulyginti jas su ant kompiuterio savininko kūno rastomis bakterijomis. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Net ant švariausiai nusipraususių žmonių odos galima aptikti maždaug 150 skirtingų rūšių bakterijų. Šių skaičių reikšmingai neįtakoja ir reguliarus rankų plovimas, rašo BBC. Žmogaus rankų odos paviršiuje taip pat randama daugiausiai bakterijų, lyginant su visomis kitomis kūno odos sritimis.

Užsiimdamas kasdienine veikla, kiekvienas žmogus palieka unikalų bakterijų pėdsaką. Būtent šis pėdsakas, anot mokslininkų, gali tapti nauju teismo ekspertizės įrankiu. Mokslininkų komanda, vadovaujama Noaho Fiererio iš Kolorado Boulder Universiteto, sugebėjo pagal ant trijų kompiuterių klaviatūrų rastas bakterijas atsekti kiekvieno kompiuterio savininką. Jie taip pat pastebėjo, kad jų paimti mėginiai ir iš trijų atsitiktinių savanorių paimti mėginiai labai smarkiai skyrėsi. Mėginiai tarpusavyje buvo palyginti naudojant genų sekų nustatymo metodus.

Nustatyta, kad rankų bakterijos kambario temperatūroje gali išgyventi iki dviejų savaičių, o jas nustatyti galima ir tuomet, kai pirštų atspaudai suteršti. Mokslininkų teigimu, jog ši besivystanti technologija daba pasižymi 70–90 proc. tikslumu, jis dar labiau augs jai vystantis. Netrukus tai gali tapti papildomu teismo ekspertizės įrankiu, naudojamu kitiems įkalčiams paremti. Mokslininkai tvirtina, kad net ant tokią pačią DNR turinčių identiškų dvynių rankų augančios ir gyvenančios bakterijos yra“gerokai“ skirtingos. „Tai leidžia spėti, kad mikrobų genomas gali geriau padėti identifikuoti žmogų nei jo paties genomas“, – teigia tyrėjai.

"Tokiie tyrimai buvo neįmanomi dar vos prieš pora metų", sako Fierer'is. "Jau dabar mes galime nustatinėti bakterijų DNR sekas vienu metu naudodami 450 mėginių, ir jau kitais metais šis skaičius turėtų išaugti iki 1000". O tokiems tyrimams reikalingos įrangos kaina nuolat mažėja, tad artimiausioje ateityje analogiškais projektais galės užsiimti netgi mažesnės laboratorijos.

Kita priežastis, kuo šis metodas gali būti naudingas, yra tai, kad nusikaltimo vietoje dažnai sunku rasti "tradicinių" įkalčių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti asmens tapatybę. Į šių medžiagų tarpą patenka kraujas, biologiniai audiniai, sperma, seilės. DNR identifikacijai rastų mėginių tiesiog gali nepakakti, sako Fierer'is. Tačiau pasinaudojus odos paviršiuje gyvenančių mikroorganizmų gausa ir jų savitumu, jų DNR atkurti gali būti lengviau, nei žmogaus, kuris yra tų bakterijų nešiotojas. "Mūų metodas gali tapti nepriklausomu įkalčių generavimo šaltiniu", sako mokslininkai.

Tiesa, tyrinėtojai pripažįsta, jog jiems dar reikia atlikti papildomų tyrimų, kuriais būtų nustatyta, kiek genetiniu požiūriu skiriasi prie skirtingų medžiagų paviršių prisitvirtinančios bakterijos. Tačiau bet kuriuo atveju, bakterijos lieka netgi ant tų paviršių, nuo kurių technologiškai neįmanoma paimti pirštų atspaudų - audinių, grubios tekstūros paviršių ir panašiai.