Įspėjo apie dar vieną rimtą grėsmę: šio vitamino stygius yra susijęs su priešlaikine mirtimi

Pateikia tvirtų įrodymų

Jau apie šimtas metų praėjo nuo to, kai buvo išsiaiškinta saulės svarba vitamino D koncentracijai organizme ir kt. O tačiau tik šiame amžiuje įvyko tikra žinių apie šį vitaminą, vadinamo hormonu, revoliucija.

Dabar daugelis jau įsidėmėjo, kad saulės vitaminas yra svarbus daugeliui organizme vykstančių fiziologinių procesų, kaulų būklei, gliukozės ir riebalų apykaitai, estrogenų sintezei ir kt. Prasidėjus saulės vitamino badui silpsta imunitetas, kaulai tampa trapūs, slenka plaukai, jaučiamas nuolatinis nuovargis. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad vitaminas D svarbus siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, bronchinės astmos, net kai kurių vėžinių susirgimų. Jo stoka siejama su depresija, silpnaprotyste, nėštumo komplikacijomis, kai kuriomis autoimuninėmis ir infekcinėmis ligomis.

O štai Pietų Australijos universiteto mokslininkai neseniai paskelbė naują žinią: kuo daugiau žmogui stinga vitamino D, tuo labiau auga mirtingumo rizika. Jie tvirtina, kad studijos rezultatai yra tvirti mažos vitamino D koncentracijos ir mirtingumo ryšio įrodymai. Be to, tai pirmoji tokio pobūdžio studija papildomai analizavusi mirtingumą dėl kvėpavimo takų ligų.

Naudojo genetinį metodą

Kaip informavo Pietų Australijos universitetas, specialistai, norėdami ištirti ir patvirtinti nelinijinius ryšius, kuriuos matė stebėjimo sąlygomis, naudojo naują genetinį metodą. Jie Mendelio atsitiktinių imčių tyrime išanalizavo net 307 601 Jungtinės Karalystės biobanko įrašų, kurie atskleidė mažų vitamino D kiekių (<25 nmol/l) tendenciją, kai jo koncentracijos vidurkis buvo 45,2 nmol/l.

Per 14 stebėjimo metų mokslininkai nustatė, kad mirties rizika žymiai sumažėjo organizme didėjant vitamino D koncentracijai iki 50 nmol/l, o stipriausias poveikis pastebimas tiems žmonėms, kuriems yra jo didelis trūkumas. Apie šį tyrimą paskelbta „Annals of Internal Medicine“ pernai rudenį.

Beje, didelis vitamino D trūkumas saulėtoje Australijoje yra retesnis nei kitur pasaulyje, bet  mokslininkai pastebi, kad jis vis tiek gali turėti įtakos turintiems silpnesnę sveikatą, pagyvenusiems, ir gaunantiems mažai saulės, netinkamai besimaitinantiems žmonėms. Kas trečias australas kenčia nuo įvairaus sunkumo vitamino D deficito.

Iš pradžių nejaučia blogų požymių

Vitamino D stygius pasaulyje jau kurį laiką prilyginimas tikrai epidemijai. „Gerai žinoma, kad ypač pavasariop jo stokoja ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų. Tačiau daugybė žmonių, kuriems trūksta vitamino D, iš pradžių nejaučia jokių blogų požymių. Jie išryškėja gerokai vėliau – kartais net ir po dešimtmečio. Laiku apie vitamino D stygių įspėja tik kraujo tyrimas“, – primena medicininių laboratorijų tinklo „Medicina practica“ vadovas gydytojas  Svajūnas Barakauskas..

Pasak jo, šaltojo sezono metu suaugusiam žmogui rekomenduojama kasdien suvartoti apie 800–1000 vitamino D tarptautinių vienetų (TV). Ligų profilaktikai siūloma vartoti po 2000 TV ar net 3000 TV. Taip pat patariama vengti šoko dozių – vitamino atsargas reikėtų atkurti palaipsniui.

„Aišku, geriausia pasitarti su gydytoju. Tačiau jis galės patarti tik žinodamas, kaip jo paciento organizmas įsisavina vitaminą D, kiek jo stinga. Pradėjus vartoti vitamino D papildus kraujo tyrimą reikėtų pakartoti po 2–3 mėnesių. Tuomet galima patikslinti paskirtas dozes“, – sako S.Barakauskas.

Verta prisiminti

Žmogus gali patirti vitamino D trūkumą bet kuriame amžiuje. Dėl galimybės įsisavinti saulės vitaminą ypač reikia susirūpinti nutukusiesiems, sergantiesiems cukriniu diabetu, sunkiomis inkstų, žarnyno, navikinėmis, širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis autoimuninėmis ligomis, turintiesiems aukštą kraujospūdį, senyvo amžiaus žmonėms.

Vitamino D dažnai trūksta moterims nėštumo, menopauzės metu, kūdikiams ir paaugliams. Jo įsisavinimą trukdo ir kai kurie vaistai – pavyzdžiui, nuo traukulių ar priešgrybeliniai.

Vitamino D galime gauti trimis būdais: per odą, su maistu ir papildais. Saulės spinduliams veikiant odą jo gauname net 80–90 proc. Saulėkaitoje reikia pabūti be apsauginių kremų atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus 10–15 minučių per dieną.