Neįtikėtina: galaktikas kosmoso gelmėse tyrinėjęs mokslininkas rado gudrų būdą įveikti vieną baisiausių ligų pasaulyje

Arnau Pujol Vallribera yra ispanų duomenų žinovas, tyrinėjęs galaktikas. Dabar jis seka uodų platinamas ligas.

„Kosmologijoje naudojame algoritmus, kad geriau suprastume fizikos dėsnius ir kaip vystosi visata“, sakė Pujolis Vallribera iš Ispanijoje įsikūrusio Barselonos pasaulinės sveikatos instituto („ISGlobal“). „Dabar naudoju tuos pačius algoritmus, kad imčiausi veiksmų dėl maliarijos.“

Mažas vabzdys, didelis poveikis

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, 2021 m. dėl maliarijos mirė 619 000 žmonių. Beveik visi jie iš Afrikos.

Įtraukus kitas uodų platinamas ligas, pvz., Denge karštligę arba geltonąją karštligę, dėl šių mažų vabzdžių kasmet miršta daugiau nei 700 000 žmonių.

Tokie mokslininkai kaip Pujolis Vallribera tikisi, kad nauji metodai, pradedant sudėtinga statistika ir baigiant tyrimais dalyvaujant piliečiams, padės geriau suprasti užsikrėtusio uodo įkandimo sukeltų ligų plitimą.

„Turime suprasti maliarijos plitimo ir perdavimo dinamiką bendruomenėje, kad galėtume taikyti visuomenės sveikatos priemones“, sakė jis.

Tuo ir užsiima Pujolis Vallribera ES finansuojamame projekte „PregMal“. Projekto idėja yra ta, kad nėščių moterų nešiojama maliarija gali būti idealus rodiklis ligos paplitimui bendruomenėje nustatyti.

Šiuo metu ligos plitimą dažniausiai apskaičiuoja sveikatos priežiūros įstaigos, pvz., ligoninės. Šiuo vadinamuoju pasyviu metodu tiriami pacientai, kuriems pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas. Remdamiesi rezultatais, mokslininkai bando įvertinti, kiek maliarija yra paplitusi atitinkamoje vietovėje.

Tačiau šis metodas turi apribojimų. Ne visi, turintys simptomų, važiuos į ligoninę pasitikrinti, o kai kurie žmonės gali sirgti maliarija, bet nejausti jos požymių. Todėl mokslininkai negauna objektyvaus vaizdo, kiek žmonių yra užsikrėtę tam tikroje vietovėje – nustatytas kiekis būna arba per didelis, arba per mažas – todėl gali būti parinkti netinkami politiniai sprendimai.

Dar yra vadinamasis aktyvus stebėjimas. Jo metu sveikatos priežiūros institucijų atstovai nuvyksta į vietovę ir išsirenka reprezentatyvią grupę žmonių, kuriuos testuoja. Tai leidžia susidaryti tikslesnį vaizdą apie maliarijos paplitimą, bet tokia priemonė brangi ir ją sunku suorganizuoti.

Nėščiųjų statistika

Tačiau nėščiosios gali apjungti abiejų metodų geriausias savybes.

Pasak Pujolio Vallribera, Užsachario Afrikoje apie 80 proc. nėščiųjų bent kartą apsilanko klinikoje – tai sumažina problemą, kad bus testuojama tik nereprezentatyvi grupė. O kadangi moterys pastoja visus metus, medicinos institucijos gauna patikimus maliarijos skaičius per visą laikotarpį.

Galiausiai, nuo maliarijos kenčiančiuose regionuose testuoti nėščias moteris yra prasminga, nes ligos poveikis nėštumo atveju dažnai būna stipresnis, tai turi esminę įtaką negimusio vaiko sveikatai.

Turėdami tokius duomenimis tokie ekspertai kaip Pujolis Vallribera gali geriau įvertinti maliarijos paplitimą ir kaip ji plinta.

„Pritaikiau kosmologijos srityje naudojamą algoritmą“, jis paaiškino. „Juo atsižvelgiama į gyventojų pasiskirstymą ir identifikuojamos infekcijų grupės, lygiai taip pat, kaip būtų identifikuojamos galaktikų sankaupos.“

Mokslininkai ne tik vertina maliarijos paplitimą bendruomenėje, bet ir nagrinėja genominį ligos profilį. Jie analizuoja maliariją sukeliančio parazito DNR, todėl jame gali matyti nedidelius pakitimus ir mutacijas.

Tokiu būdu jie gali atsekti, iš kur liga atsirado. Pavyzdžiui, tam tikroje vietovėje maliarija galėjo būti pašalinta, tačiau iš kito regiono atvykęs ir vietinių uodų įkandimą patyręs infekuotasis gali vėl šią ligą išplatinti.

Pagrindinis „PregMal“ projekto, prasidėjusio 2021 m. balandžio mėn. ir truksiančio iki šių metų pabaigos, dėmesys skiriamas Afrikai. Pastaruosius porą metų komandos nariai išbandė savo metodą Mozambike.

Už Afrikos ribų

Tačiau uodų platinamos ligos, tokios kaip maliarija, būdingos ne tik tropikams. Dėl klimato kaitos ir globalizacijos šias ligas platinantys uodai tampa vis dažnesni net Europoje. Mokslininkai ypač nerimauja dėl tigrinių uodų.

„Tigriniai uodai yra vienas pagrindinių ligų, tokių kaip Denge, geltonoji karštligė ir Zika, šaltinių“, teigė Barselonos Pompeu Fabra universiteto docentas Johnas Palmeris. „Dabar tigrinių uodų nuolat randama Ispanijoje.“

Palmeris koordinuoja ES finansuojamą projektą H-MIP (angl. „Human-Mosquito Interaction Project“ – žmonių ir uodų sąveikos projektas), kuriame šie vabzdžiai stebimi ir tiriama, kaip jie sąveikauja su žmonėmis.

Mokslininkai tai pirmiausia atlieka Barselonoje, kur pastaraisiais metais padaugėjo tigrinių uodų. Viduržemio jūros regione jau yra įsitvirtinusių tigrinių uodų populiacijų; jie kartais pastebimi net gerokai šiauriau – Nyderlanduose.

Pastebėk dryžį

Šiame penkerių metų projekte, kuris vyks iki 2025 metų kovo, nauja yra tai, kad mokslininkai pasitelkia paprastus žmones, kad pastebėtų šiuos invazinius uodus.

„Tai piliečiais pagrįstas mokslas“, teigė Palmeris. „Tradiciniuose stebėjimo metoduose naudojami spąstai. O šiame projekte mes sužinome, kada žmonėms įkando ir kaip uodai sąveikauja su žmonėmis.“

Savanoriai dalijasi pastebėtais uodais ir įkandimais naudodamiesi programėle, kurioje stebi, kur viskas vyksta. Šis metodas puikiai tinka tigrinių uodų tyrime, nes, pasak Palmerio, šį uodą galima nesunkiai atpažinta iš balto dryžio ant nugaros.

H-MIP mokslininkai naudoja ir labiau tradicinius mokslinius metodus. Jie apklausia savanorius ir tiria į spąstus patekusių uodų kraujo DNR.

Turėdami šią informaciją mokslininkai tikisi geriau suprasti, kaip uodai elgiasi ir kiek jie yra paplitę.

Geresnė kontrolė

Pagrindinis tikslas yra maliarijos išnaikinimas, o PSO siekia per šį dešimtmetį sumažinti susirgimų ir mirčių kiekį 90 proc.

Tikimasi, kad padės naujos technologijos ir skiepai. Praėjusiais metais Europos inovacijų taryba projektui, kuriame buvo sukurta stebėjimo priemonė kovai su uodų platinamų ligų grėsme, skyrė 5 mln. EUR programos „Horizontas“ apdovanojimą už išankstinį perspėjimą apie epidemijas.

Sugebėjimas pasitelkti piliečiais pagrįsto mokslo pranašumus taip pat bus labai svarbus aptinkant invazines rūšis ir stebint uodų platinamų ligų plitimą.

Žmonių elgesio įpročiai, kuriuos mokslininkai gali identifikuoti, padeda gauti naujos informacijos apie ligų perdavimą ir ją panaudoti kuriant prevencijos strategijas.
Tokie įpročiai susiję su žmonių dėvimų drabužių tipais, kitų žmonių, su kuriais jie bendrauja, skaičiumi ir tuo, ar jie gyvena miestuose ir kasdien daug valandų praleidžia patalpose su oro kondicionieriumi, ar gyvena kaime, augalų ir laukinių gyvūnų apsuptyje.

„Žmogaus ir uodo sąveikos supratimas mums leis priimti daug geresnius sprendimus dėl uodų kontrolės ir visuomenės sveikatos“, teigė Palmeris. „Galime daug tiksliau pritaikyti kontrolės priemones.

Šiame straipsnyje minimus tyrimus finansavo ES Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) ir programa „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ (MSCA). Straipsnis buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.