Ištyrė suaugusių dvynių įpročius: tai nulemia, kuris gyvens ilgiau

Tyrėjai pasirinko originalią prieigą – stebėjo 23 tūkst. dvynių. Paaiškėjo, kad vėliau miegoti einantys dvyniai gyveno šiek tiek trumpiau. Tačiau tyrimo autorių nuomonę, tai veikiau susiję su žalingais įpročiais – rūkymu ir alkoholiu, o ne miego pasirinkimais.

Tyrimo trukmė – įspūdinga. Dvynių poros Suomijoje buvo stebimas daugiau nei 37 metus. Gal nuskambės nejautriai, bet išvadoms prieiti reikėjo sulaukti tyrimo dalyvių mirties. Aptariamas tyrimas buvo paskelbtas recenzuojamame žurnale „Chronobiology International“.

Mokslininkai nustatyti chronotipo – įgimto organizmo polinkio miegoti tam tikru laiku – poveikį sveikatai.

„Mūsų išvados rodo, kad chronotipas turi tik nežymią įtaką arba visai nedaro poveikio žmogaus gyvenimo trukmei“, – sako tyrimo autorius ir Helsinkyje įsikūrusio Suomijos profesinės sveikatos instituto tyrėjas dr. Christeris Hublinas.

Pasak jo, didesnis „vakarinių“ žmonių mirtingumas sietinas su tabako ir alkoholiu vartojimu. Pastebėta, kad „rytiniai“ žmonės turi mažiau žalingų įpročių.

Jei nerūkė, gyveno ilgiau

Daugėja įrodymų, kad miego trukmė ir kokybė bei naktinis pamaininis darbas turi įtakos sveikatai. Ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad naktinių pamainų darbuotojai turi didesnę riziką sirgti širdies ligomis.

Jau anksčiau pastebėta, kad pelėdų tipui priskiriami žmonės gyvena šiek tiek trumpiau, juos dažniau kamuoja įvairios lėtinės ir širdies ligos. Tačiau suomių mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar tai iš tiesų susiję su miego įpročiais.

Dr. Jaakko Kaprio iš Helsinkio universiteto vykdė Suomijos dvynių kohortinį tyrimą: nuo 1981 iki 2018 m. buvo stebimi beveik 23 tūkst. vyrų ir moterų.

Tyrimo pradžioje dvynių buvo paprašyta pasirinkti vieną iš keturių galimų atsakymų: „Aš neabejotinai esu ryto žmogus“; „Aš iš dalies esu ryto žmogus“; „Aš neabejotinai esu vakaro žmogus“; „Aš iš dalies esu vakaro žmogus“.

Tyrėjai 2018 m. pasidomėjo, kaip dvyniams sekėsi, pagal registrų duomenis išsiaiškino, kurie iš jų mirė.

Buvo atsižvelgta į išsilavinimą, kasdien suvartojamo alkoholio kiekį, rūkymą, kūno masės indeksą (KMI) ir miego trukmę.

Rezultatai parodė, kad vakaro tipui save „iš dalies“ priskyrė 7 591 dvynys, o 2 262 – „neabejotinai“. Ryto tipo žmonių rodikliai buvo atitinkamai 6 354 ir 6 769.

Palyginti su vyturiais, pelėdos dažniau buvo jaunesni žmonės, bet jie vartojo alkoholį ir (arba) rūkė. Be to, „neabejotini“ pelėdos rečiau nurodė, kad miega bent 8 valandas.

Iš visų tyrimo dalyvių 8 728 mirė iki 2018 m., o tikimybė mirti nuo bet kokios priežasties buvo 9 proc. didesnė tarp „neabejotinų“ pelėdų, palyginti su „neabejotinais“ vyturiais.

Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad šias mirtis daugiausia lėmė rūkymas ir alkoholis, o ne chronotipas. Šią išvadą išryškino tai, kad nerūkantiems žmonėms nepastebėta didesnė mirties rizika, nepriklausomai nuo jų miego įpročių.

J.Kaprio išskyrė savo tyrimo privalumą – panaudoti išsamūs duomenys apie dalyvių gyvensenos veiksnius. Tačiau tyrimo išvados buvo grindžiamos savianalizės duomenimis, gautais užduodant vos vieną klausimą.

Parengta pagal „Medical Xpress“ inf.