Evoliucijos užgaidos. Beveik 45 % žmonių kūne šio kaulo nėra (Video)

Mažasis kojos pirštas dažnai nepastebimas, nebent atsitiktinai jį sulaužome. Dauguma žmonių tikriausiai nežino tikslaus mažojo piršto sąnarių skaičiaus ir ar apskritai šis skaičius normą, rašo „IFLScience“.

Nepaisant iš pažiūros nereikšmingos struktūros, mažasis pirštas savo pareigas atlieka pastebimai efektyviai. Nustojęs būti laipiojimo medžiais prietaisu, šis pirštas kartu su kaimyniniais pirštais atliko pagrindinį vaidmenį išlaikant pusiausvyrą ir judant į priekį. Pastebėtina, kad už tai labiausiai atsakingas mažasis pirštas.

„White Memorial Medical Group“ internistas daktaras Wenjay Sung paaiškino šio reiškinio mechaniką: „Vaikštome kaip ant trikojo, kur didysis pirštas, mažasis pirštas ir kulnas atlieka atramos vaidmenį. Jei pašalinsite vieną to trikojo dalį, prarasite pusiausvyrą.

Kyla klausimas: kiek kaulų sudaro šis, atrodytų, nepretenzingas, bet toks svarbus pirštas?

2012 m. atliktame tyrime buvo gilinamasi į šį klausimą, kai asmeniniai mokslininkų stebėjimai skyrėsi nuo medicinos vadovėliuose randamos informacijos.

Savo tyrime ekspertai pažymėjo: „Visuotinai pripažįstama, kad penktasis pirštas turi tris kaulus su dviem tarpfalanginiais sąnariais. Tačiau mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad nemaža dalis žmonių turi tik du pirštakaulius ir vieną tarpfalanginį sąnarį“.

Analizuodami 606 pacientus, kuriems 2010 m. buvo atlikta pėdų rentgeno nuotrauka Karališkojoje Liverpulio universiteto ligoninėje, mokslininkai atidžiai įvertino kaulus ir sąnarius, matomus pacientų rentgeno nuotraukose. Rezultatai parodė, kad 55,3 proc. tiriamųjų turėjo tris kaulus su dviem sąnariais, o 44,4 proc. – du kaulus su vienu sąnariu.

Dviejų pirštakaulių buvimą pirmą kartą 1492 m. aprašė Leonardo da Vinci, o vėliau ir keletas kitų.

Manoma, kad šis anatominis variantas tikriausiai yra nevisiško segmentavimo, o ne falangų susiliejimo rezultatas, ir gali būti stebimas jau 12 savaičių amžiaus embrione. Šis variantas yra tik žmogaus reiškinys, kuris gali būti reakcija į dvikojų pėdų judėjimą ir distalinio tarpfalanginio sąnario nepakankamo išsivystymo pasekmė.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad toks pirštas gali turėti neįprastą išvaizdą, kartais supainiojamas su lūžiu. Pastebėtina, kad šis piršto variantas rečiau paplitęs Europos tautose ir labiausiai paplitęs tarp Japonijos gyventojų.