Tyrimas parodė, kodėl mūsų protėviai rečiau sirgo depresija – verta iš jų pasimokyti

Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Nature Mental Health“.

Jį atlikę mokslininkai nustatė septynis gyvenimo būdo veiksnius, kurie, jų teigimu, mažina depresijos riziką.

„Nors mūsų DNR – genai, kurie mums buvo skirti – gali padidinti depresijos riziką, mes įrodėme, kad sveikas gyvenimo būdas galimai yra svarbesnis“, – teigė Barbara Sahakian, viena iš tyrimo autorių ir Anglijos Kembridžo universiteto Psichiatrijos katedros profesorė.

„Kai kurie šių gyvenimo būdo veiksnių yra dalykai, kuriuos galime bent kiek kontroliuoti, todėl siekis juos pagerinti – pavyzdžiui, gerai išsimiegoti arba susitikti su draugais – gali iš tikrųjų pakeisti žmonių gyvenimus“, – pridūrė specialistė. Tyrėjai nustatė septynis gyvenimo būdo veiksnius, kurie mažina depresijos riziką:

– sveika mityba;

– reguliarus fizinis aktyvumas;

– nerūkymas;

– alkoholio ribojimas;

– aktyvūs socialiniai ryšiai;

– kokybiškas miegas;

– laiko, praleidžiamo sėdint, mažinimas.

Tyrimo metu nagrinėti duomenys, kuriuos iš beveik 29 tūkst. žmonių per devynerius metus surinko „UK Biobank“. Iš jų 13 tūkst. respondentų patyrė depresiją.

Tyrėjai suskirstė dalyvius į tris kategorijas pagal tai, kiek sveikos gyvensenos taisyklių jie laikosi.

Mokslininkai pastebėjo, kad į vidurinę kategoriją patekę asmenys turėjo 41 proc. mažesnę riziką susirgti depresija, palyginus su žmonėmis, kurie pateko į pirmąją – mažai sveikų įpročių turinčiųjų – kategoriją. Tie, kurie pateko į trečiąją kategoriją, nes laikėsi daugumos sveikos gyvensenos principų, turėjo 57 proc. mažesnę riziką.

Mūsų protėviai gyveno kitaip

Tikimybė, kad žmogus susirgs depresija, priklauso nuo daugybės veiksnių.

Manoma, kad tam įtakos turi aplinkos, biologiniai, genetiniai ir psichologiniai veiksniai.

Norėdami nustatyti ryšį tarp depresijos išsivystymo ir gyvensenos veiksnių bei genetinės rizikos, mokslininkai kiekvienam dalyviui priskyrė genetinės rizikos balą.

Šis balas buvo nustatytas atsižvelgiant į respondentų genetines variacijas, susijusias su padidėjusia depresijos rizika.

Buvo pastebėta, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi didelę, vidutinę ar mažą genetinę depresijos riziką, sveika gyvensena sumažina tikimybę, jog jis susirgs depresija.

Kalifornijoje (JAV) dirbanti klinikinė psichologė Carla Marie Manly teigia, kad tyrimo išvados jos nestebina.

„Mūsų ne tokių jau tolimų protėvių gyvenime buvo daug daugiau fizinio aktyvumo, jie mažai sėdėjo, daug bendravo, sveikai maitinosi ir paprastai jie vartojo labai mažai alkoholio, – sakė specialistė. – Net rūkymas yra gana naujas reiškinys. Logiška, kad įpročiai, kurie leido žmonijai išgyventi tokį ilgą laiką, yra būtini mūsų bendrai gerovei.

Todėl manęs nestebina, kai tyrimai ir toliau patvirtina, kad mūsų nukrypimas nuo sveikų gyvenimo įpročių, kuriuos praktikavo mūsų protėviai, neigiamai veikia mūsų bendrą sveikatą.“

„Nors negalime pakeisti savo genetinių rizikos veiksnių, galime laikytis sveikos gyvensenos, kad sumažintume bet kokių neigiamų genetinių veiksnių poveikį ir išraišką, – pridūrė C.M.Manly. – Kai patys sąmoningai pasirenkame sveiką gyvenimo būdą, mes darome teigiamą poveikį savo gerovei.

Priėmę sveikus sprendimus mes stipriname savo asmeninės galios jausmą ir pažinimo, ir emociniame lygmenyje. O kai mūsų kūnas jaučiasi gerai, mes sustipriname pozityvumo bei įgalinimo jausmą ir fiziniu lygmeniu. Toks teigiamas ciklas gali turėti didelę įtaką psichologinėms žmogaus problemoms, pavyzdžiui, depresijai.“

Kodėl miegas toks svarbus

Mokslininkai padarė išvadą, kad iš visų septynių sveikų įpročių, pats svarbiausias yra miegas. Jie teigė, kad per parą išmiegant apie 7–9 valandas depresijos rizika (ir netgi gydymui atsparios depresijos tikimybė) sumažėja 22 proc.

„Kai miegame, mūsų smegenys pradeda atlikinėti svarbias funkcijas, turinčias įtakos mūsų protinei veiklai ir atminčiai. Miego metu mūsų kūnas pašalina toksinus, tokius kaip beta amiloidą, kuris yra susijęs su protinės veiklos suprastėjimu ir degeneraciniais susirgimais, pavyzdžiui, Alzheimerio liga.

Nepakankama miego trukmė gali sukelti ne tik šiuos sunkumus, bet ir daugybę iššūkių valdant savo emocijas, o tai padidina depresijos išsivystymo riziką“, – sakė psichologijos mokslų daktarė Shannel Kassis Elhelou.

„Tačiau taip gali kilti klausimas, kas ateina pirma? Ar depresija paveikia miegą? O gal miegas turi įtakos depresijos išsivystymui? Sergant depresija, kasdieniai stresoriai, tokie kaip įtampa darbe, šeimos problemos arba kiti įprasti dalykai, dėl kurių žmonės dažnai nerimauja, gali vis dažniau neleisti žmogui išsimiegoti, ypač lyginant su asmenimis, kurie nesusiduria su tokiais pat stresoriais“, – tikino S.K.Elhelou.

Sniego gniūžtės efektas

Nustatyta, kad sveika mityba sumažina depresijos riziką 6 proc., saikingas alkoholio vartojimas – 11 proc., reguliarus fizinis aktyvumas – 14 proc., laiko, praleisto sėdint, sumažinimas – 13 proc., o niekada nerūkant depresijos rizika sumažėja 20 proc.

Remiantis tyrimo duomenimis, nuo pasikartojančio depresinio sutrikimo geriausiai apsaugo dažnas bendravimas – jis bendrą depresijos riziką sumažina 18 proc.

Kalifornijos Stanfordo universiteto psichiatrijos ir elgesio mokslų docentė Karen Osilla teigė, kad nesilaikant šių sveiko gyvenimo principų, depresija gali tik pablogėti.

„Neatsižvelgiant į šiuos veiksnius, liūdesys išliks. Nesusisiekiame su žmonėmis, su kuriais anksčiau juokdavomės, kai neturime sveiko miego įpročių, įvyksta sniego gniūžtės efektas – žmogus pradeda labiau tikėti savo slogiomis mintimis apie savo nereikšmingumą, jaučiasi nepilnavertiškas“, – sakė K.Osilla.

„Depresiją patiriantiems žmonėms sunku atskirti tokias mintis kaip „man viskas nesiseka“ nuo realių faktų, – aiškino ekspertė. – Kognityvinėje elgesio terapijoje daugiausia dėmesio skiriu šių netinkamų minčių pertvarkymui, kad žmonės galėtų pradėti keisti savo mąstymą – mūsų mintys mūsų neapibrėžia.

Depresija yra išgydoma. Tai vienas labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų, turinčių įvairių gydymo būdų, kurių efektyvumas yra patvirtintas. Priklausomai nuo to, kokio lygio pagalbos žmogui reikia, jam gali padėti savipagalbos knygos, vaistai, įvairios veiklos planavimas, specialios kvėpavimo technikos ir terapija.“

Parengta pagal „Medical News Today“ inf.