Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Architektas Richardas Beckettas ryžosi drąsiam eksperimentui – jis tapo savotiška gerųjų mikrobų testavimo laboratorija. Reguliariai tikrinamas vyro kraujas padės išsiaiškinti, kokią naudą – jeigu tokia iš viso yra – jie duoda žmogui. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! „Taip, tai labai neįprastas metodas patikrinti savo hipotezę. Labai ilgą laiką manėme, kad visi mikrobai yra patogenai ir nori mums tik blogo. Taip tikrai nėra. Pasaulyje yra daugybė mikroorganizmų, kurie mums ne tik nežalingi, bet dar ir naudingi. Pati idėja išbandyti šią teoriją kilo, nes norėjau kokiu nors įdomesniu būdu įdarbinti savo kūną, pritaikyti jam architektūros discipliną. Jeigu gerai žinau, istorijoje būta panašių inovatyvių bandymų. Esu tikras, kad šis eksperimentas – naujas būdas pažvelgti į mūsų kūną iš vidaus, į imuninę sistemą, žarnyną, mūsų odoje gyvenančius mikrobus. Tikiuosi, kad jis padės ir architektūriniame darbe, galbūt gausiu naujų įžvalgų, kaip galima pritaikyti medžiagas, kurti inovatyvias erdves. Visa tai yra ne kas kita, o kūryba“, – universitetinio Londono koledžo (UCL) architektūros profesorius Richardas Beckettas. „Jau buvo atlikti mano kraujo tyrimai, taigi turime atskaitos tašką, kokia buvo mano organizmo būklė prieš pradedant eksperimentą. Kraujas bus tikrinamas viso eksperimento metu. Visą laiką dirbsiu šioje mažoje erdvėje ir turėsiu sąlytį su visais dirvoje gyvenančiais mikrobais. Laukia daug kraujo tyrimų. Ieškosime įrodymų, kad imuninė sistema kažkaip reaguoja. Viliuosi, kad gerieji mikrobai turės kokį nors teigiamą poveikį organizmui. „The Small Spaces“ paroda „Roca“ galerijoje tam idealiai tinka. Ji leidžia bent pabandyti prisijaukinti mažas erdves, pagalvoti, kaip urbanistinėje aplinkoje į savo erdves inkorporuoti daugiau gamtos“, – pridūrė R. Beckettas. Nedidelės kabiną primenančios darbo erdvės sienos išklotos specialaus dizaino plytelėmis, kuriuose apgyvendinta įvairiausių dirvoje sutinkamų mikrobų bei šiek tiek augalinės medžiagos. Plytelės porėtos, puoštos geometriniais raštais, o tai užtikrina reikiamą oro cirkuliaciją ir sudaro palankias sąlygas mikrobams tarpti. Be to, sienų danga dar ir taktilinė, ją norisi ir malonu liesti, o per prisilietimus mikronai atsiduria ant odos. „Roca“ galerijoje esanti kabina išklota būtent tokiomis plytelėmis, o tai reiškia, kad dirbdamas R. Beckettas susiduria su mikrobais, su kuriais kitu atveju galėtų susitikti vieninteliu atveju – laukinėje gamtoje. „Porėta medžiaga. Betono mišinyje panaudotas vanduo. O daugiau visi ingredientai tie patys, kaip ir visada. Svarbiausia čia dirva, kurios elementai labai aiškiai matomi štai čia. Tai ir estetinė projekto pusė. Be to, tęsiantis eksperimentui, tas sluoksnis po truputį nusilups. Labai tikiuosi, kad pavyks prisijaukinti tų gerųjų mikrobų ir jie kaip reikiant užkurs mano imuninę sistemą“, – teigė R. Beckettas. Kelias savaites R. Beckettas dirbs „Roca“ galerijoje specialiai jam įrengtoje kabinoje mikronų apsuptyje. Nors eksperimento neprižiūri mokslininkai, neabejojama, kad ateityje jis paskatins ir klinikinių tyrimų, įsitikinęs UCL virusologijos profesorius Matthew Reevesas. „Šis eksperimentas – pagrindas būsimam moksliniam tyrimui. Jo tikslas įrodyti, kad mus supa ne tik pavojingi mikrobai, bet ir gerieji. Greičiausiai gausime vertingos informacijos, kaip yra iš tikrųjų. Planuojama paimti R. Becketto ląstelių ėminių ir tirti kliniškai, mūsų ligoninėje. Tik tirsime viso labo jo imuninį atsaką, o ne imuninės sistemos kaip tokios darbą. Tai galima atlikti su imuninėmis ląstelėmis, stimuliuoti jas ir žiūrėti, kaip jos reaguoja. Kai jos aktyvuojamos, nepriklausomai nuo patogeno, pradeda gaminti citokinus, mus šiuo atveju domina būtent tai. Tai tik pradžia, bet galėsime įvertinti, kiek jos jautrios. Daug padės ir sistemingi kraujo tyrimai. Patikrinsime, ar tai tendencija – vienokia ar kitokia“, – sakė UCL virusologijos profesorius M. Reevesas. M. Reevesas pasirūpins, kad viso eksperimento metu būtų reguliariai tiriamas architektūros profesoriaus kraujas. „Higiena vaidina esminį vaidmenį saugantis nuo pavojingų mikrobų. Tik pernelyg didelė priklausomybė nuo antibiotikų pavertė urbanistinę aplinką pernelyg sterilia, joje nebeliko ir tų mikroorganizmų, kurie sveikam organizmui reikalingi. Po COVID pandemijos tai pasijuto itin ryškiai. Dabar saugumas arba, jeigu tiksliau, apgaulingas saugumas siejamas su sterilumu kaip sveikatos pagrindu. Egzistuoja nemenka rizika, kad šiuo klausimu nueisime dar toliau nei esame dabar. Tai reiškia, kad, perlenkdami lazdą su sterilumu, padarysime sau meškos paslaugą ir lėtinių imuninių ligų riziką dar padidinsime“, – kalbėjo R. Beckettas. R. Beckettas įsitikinęs, kad jo eksperimentas padės atkreipti dėmesį į būtinybę į uždaras patalpas grąžinti gamtos elementų, pavyzdžiui, kurti naujų biologiškai aktyvių statybinių medžiagų pastatams. Darnus gyvenimas kartu su mikroorganizmais siejamas su stipresniu imunitetu, todėl tą daryti labai apsimoka. Tyrimas publikuotas: discovery.ucl.ac.uk |