Karolis Makrickas. Intelekto paslaptys

Žmogaus intelekto koeficientas (IQ) yra stabilus, tirdami tą patį žmogų, kai jam 7 ir 35 metai, gautume panašius rezultatus. Kad ir kaip būtų keista, tyrėjai linksta prie nuomonės, kad aukščiausias intelekto lygmuo pasiekiamas apie 12 gyvenimo metus ir vėliau neauga.

Asmens intelektą beveik vienodai lemia tiek tėvų genai, tiek aplinka. Yra tokia pat tikimybė, kad tėvų mokslininkų vaikas gali būti ir genijus, ir protiškai atsilikęs. Įvaikintų vaikų IQ panašesnis į biologinių tėvų nei įtėvių, o skirtingose aplinkose augusių identiškų dvynių IQ skirsis tik truputį. Priešingus rezultatus rodo atskirai augę vaikai, kurie nėra dvyniai. Įdomu ir tai, kad galima apibūdinti socialinius ir rasinius intelekto skirtumus. Statistiškai pasiturinčių tėvų vaikai, gyvenantys mieste, turės 10–20 balų aukštesnį IQ nei gyvenantieji kaime.

Džiūgauti gali ir baltaodžiai, statistiškai juodaodžių intelekto koeficiento vidurkis būna 10–20 balų mažesnis. Veikiausiai šie įgimti intelekto skirtumai susiklostė istoriškai, dėl ilgai trukusio juodaodžių engimo. Gyvenamoji vieta taip pat turi įtakos asmens intelektui. JAV mokslininkai nustatė, kad Jungtinių Valstijų šiaurėje gyvenančių vaikų IQ bus didesnis nei gyvenančiųjų pietuose.

Atlikus IQ testą, pateikiamas įvertinimas balais. Jei jūsų IQ apie 100, jūs – vidutinių protinių gabumų asmenybė. Žmonės, kurių IQ didesnis nei 130, laikomi genijais, o tie, kurių IQ mažesnis nei 70, – protiškai atsilikusiais. Atlikdami testą turėsite išspręsti daugybę loginių, racionaliai galvoti skatinančių ir matematinių užduočių. Jos grubiai pamatuos ir išrūšiuos žmones. Mokslininkai ištyrė, kad jei vaikai, kurių aukštas IQ, mokykloje mokysis vienoje klasėje, o žemesnio intelekto vaikai – kitoje, pirmieji netaps protingesni, o antrieji – kvailesni. Tad skirstymas nieko nelemia ir mokyklose turime mišrias klases.

G. W. Bushui aukštas IQ nepadėjo

Tad ar aukštą IQ turintis asmuo yra protingas, o žemą – kvailas? Taip jau susiklostė, kad dauguma pasaulio gyventojų, tarp jų ir JAV piliečiai, mano, jog buvęs JAV prezidentas George’as W. Bushas yra kvailas, nors jo IQ gerokai didesnis nei 120, tad jį derėtų priskirti prie 10 proc. protingiausių JAV gyventojų. Pats prezidentas apie savo mąstymą sako, kad jis „nelabai analitinis“.

Kodėl aukštą IQ turintis JAV prezidentas kartkartėmis elgiasi kvailai? Iš kur šis trūkumas, kai asmens IQ toks aukštas? Stresas darbe? Bet juk Barackas Obama, kurio IQ daugiau nei 130, visuomenės akyse nepriima kvailų sprendimų, nors įtampa Baltuosiuose rūmuose šiuo metu ir didesnė. Keithas Stanovichius, žmogaus vystymosi ir taikomosios psichologijos profesorius iš Toronto universiteto, teigia, kad tai ne stresas ir „kvaili sprendimai“ – turint aukštą IQ, tai pasitaiko daugeliui ir dažnai. Kilusią dviprasmybę tarp kvailo ir protingo jis aiškina IQ testo netobulumu – šis testas tik abstrakčiai matuoja logiką, mokėjimą priimti sprendimus ir žinių įsisavinimą, o ne vertina tikrąjį žmogaus intelektą.

Gyvenime ir versle vien turimų žinių ir loginio mąstymo gali nepakakti, nes tinkamus sprendimus lemia mokėjimas „pasverti turimus faktus“ ir intuityvus nepaisymas „pažinimo klaidų“, vedančių dvejonių ir dviprasmybių link. Šiuos sprendimus mes priimame investuodami, leisdami pinigus ar tiesiog gamindami maistą.

Aukštas IQ testo įvertinimas dažniausiai garantuoja gerą darbą ir sėkmingą karjerą, tačiau tai negarantuoja tinkamos uoslės, norint susikrauti kapitalą. Įdomu būtų atlikti tyrimą ir įvertinti mūsų verslininkų ir politikų IQ balus. Ar turintysis didžiausią IQ būtų turtingiausias? Ar protingiausias užimą geriausią postą valstybėje? Be abejo, kvailam visuomenės akyse galima tapti ir netyčia, gerbiamas ministras pirmininkas Andrius Kubilius daugelio gali būti pavadintas kvailiu vien dėl tų, kurie jį taip vadina, netoliaregiško intelekto. Juk įkirsti fizikos studijas – ne kiekvienam. Spėliojant net galima daryti prielaidą, kad A. Kubiliaus IQ viršytų daugelio Seimo narių, o veikiausiai ir pačios Prezidentės, tačiau pastaroji turi kur kas didesnę įžvalgą ar bent charizmą.

Apibendrinant galima pacituoti Davidą Perkiną, tiriantį gebėjimą mąstyti: „Aukštas IQ asmeniui – tai kaip ūgis krepšininkui. Jis labai svarbus, bet tuo pat metu svarbu ir visa kita. Vien ūgis žmogaus nedaro krepšininku, o aukštas IQ – sumaniu.“ Galite atsidusti ir lengviau atsikvėpti, jei jūsų IQ ne toks ir aukštas.

IQ – tik dalis gabumų

Intelekto matavimo testas (ar į jį panašus) Vakarų ugdymo įstaigose dažnai naudojamas kaip priemonė nustatyti bendrąją intelekto galią, pasirenkant geriausius kandidatus. Daugelis bendrovių, ieškodamos darbuotojų, tuo užsiima. Ar vertėtų kreipti dėmesį į šį rodiklį? Ir taip, ir ne, vienu atveju jūs iškart matote, kaip veikia žmogaus logika, antru – įvertinimas niekaip nenulems žmogaus gabumų. „IQ – tik pusė to, kas vadinama intelektu“, – teigia Jonathanas Evansas, psichologas iš Plimuto universiteto Didžiojoje Britanijoje. Jo nuomone, IQ testas gali nustatyti tik bendruosius intelektinius gabumus, kuriuos turi visi.

Negalima pasitikėti ir pirmąja nuovoka. Kartais užduotis gali būti labai paprasta, tačiau sprendimas pasitelkiant logiką pasirenkamas instinktyviai ir yra blogas. Pavyzdžiui: šokoladukas ir saldainis kartu sudėjus kainuoja vieną litą ir dešimt centų. Jei šokoladukas kainuoja vienu litu daugiau nei saldainis, tai kiek kainuoja saldainis? Aukštas IQ negarantuoja teisingo šios užduoties sprendimo, tiesą sakant, ją teisingai iš pirmo karto išsprendžia tik apie 30 proc. žmonių, kurie nebūtinai turės aukštą IQ, bet tikrai mokės pasverti „turimus faktus“. Jei vis dar manote, kad atsakymas 10 centų, jūs pastariesiems nepriklausote.

Žmogus, įveikęs šį klausimą sėkmingai, kur kas vertingesnis nei tas, kuris neįveikė, tačiau turi aukštą IQ. Ar jums tikrai reikia žmogaus, vadovaujančio jūsų bendrovei, kuris nepagalvojęs dar kartą priims instinktyvų sprendimą? Jei žmogus patikrintų savo atsakymą, jis suprastų, kad jei saldainis kainuoja 10 ct, o šokoladukas 1 Lt brangiau, tai šokoladuko kaina yra 1 Lt 10 ct, o abiejų – 1 Lt 20 ct. Tačiau sąlygoje nurodyta, jog bendra kaina 1 Lt 10 cnt, tad teisingas atsakymas – 5 centai. Paprastai po šio klausimo pateikiami dar du: jei 5 mašinos per 5 minutes pagamina 5 daiktus, per kiek laiko 100 mašinų pagamins 100 daiktų? Galop – jei ežero augalai kasdien užima dvigubai didesnį plotą, o po 48 dienų užaugs ir užims visą ežero plotą, kiek laiko augalijai prireiks užimti pusę ežero ploto? Pagalvokite dar kartą, jei atsakėte 100 ir 24.

Jei žmogus pasiguos, kad yra ne matematikas, o menininkas, galima pasiūlyti kur kas „meniškesnį“ logikos testą. Kaip įdėti žirafą į šaldytuvą? (Klausimu tikrinama, ar asmuo problemą linkęs spręsti sudėtingai, ar paprastai.) Teisingas atsakymas: atidaryti šaldytuvo duris, įdėti žirafą ir uždaryti. Kitas klausimas: kaip įdėti į šaldytuvą dramblį? (Klausimu tikrinama, ar mokate vadovautis prieš tai gautu atsakymu formuluodami kitą.) Teisingas atsakymas: atidaryti šaldytuvą, išimti žirafą, įdėti dramblį ir uždaryti šaldytuvą. Trečiasis: žvėrių karalius daro visų gyvūnų susirinkimą, kurio žvėries trūksta? (Klausimu tikrinama, ar sugebate pasitaisyti ir vadovautis prieš tai gautu atsakymu, kai žinomas sprendimo principas.) Atsakyti derėtų, kad trūksta dramblio, nes jis šaldytuve!

Tampame intelektualesni

Prieš 28 metus JAV profesorius Jamesas Flynnas pastebėjo neįtikėtiną dalyką – išsivysčiusių šalių bendras gyventojų IQ balų vidurkis kas dešimtmetį didėja, o pastaraisiais metais šis augimas spartėja. Neatsižvelgiant į tai, kad per televizorių rodo vis daugiau šlamšto, švietimo sistema mokyklose paprastėja, o visuomenė bunka. Mes tampame intelektualesni, o smegenys prisitaiko prie efektyvesnio problemų sprendimo būdo.

Veikiausiai nežinojote, bet IQ testas, atsiradęs daugiau nei prieš šimtmetį, kas kiek laiko sunkinamas, kad apie 100 balų surinktų vis dar vidutinių intelektinių gabumų žmonės. Aukščiausias IQ šuolis Vakarų visuomenėje buvo apie 1985-uosius. Pasidžiaugus, svarbu atsakyti į klausimą, kodėl tai vyksta. Juk mes negalime evoliucionuoti taip greitai. Tai taip pat neperduodama vien genais, o intelekto tiesiogiai neveikia ir asmenį supanti aplinka. Net ir ne vitaminais pagerintas genetiškai modifikuotas maistas tiesiogiai neskatina mūsų pilkosios masės sprendimus priimti geriau. Atrodo, kad protingumą ir intelektą tobulėti skatina tiesiog geras gyvenimas ir tai, kad, išvystę informacines technologijas, pastaruosius dvidešimt metų mokomės visu tuo naudotis, o ne tiesiog kišti informaciją į galvą, nes tam pritaikėme kietuosius diskus.

Kiekvieną dieną smegenys priima sprendimus, kurių iki tol nepriimdavo mūsų senoliai: naršome ieškodami informacijos, o jei ji mums aktuali, bandome ją pasverti ir pritaikyti. Juk būdami vaikai daugiausia išmokstame žaisdami. Palyginkite šių laikų ir savo jaunų dienų žaidimus. Sėdėdami prie kompiuterių vaikai ne tik gadina akis (nors jau seniai ir daug kartų įrodyta, kad ekranai negadina akių!), bet ir mokosi ieškoti sprendimų. Jei jų valdomas personažas kur nors įstrigo, vienaip ar kitaip vaikas ras, kaip įveikti kliūtį, o jei neras pats – sprendimą susiras internete ir sau pritaikys! Žaidžiant iššaudyti krūvą zombių ir likti gyvam nėra vien banalu ir žiauru (jau seniai įrodyta, kad tai neskatina žiaurumo, nes žiaurūs paaugliai dažniausiai gyvenime nei televizoriaus matę, nei kompiuterį turėję). Vaikas ugdo savo gebėjimą išgyventi, kuo greičiau priimti geresnį sprendimą, o nepavykus (personažas suvalgomas) iškart galima ieškoti kito, geresnio sprendimo. Juk panašių problemų nesprendėte, kai žaidėte kaubojus ir indėnus ar Alibaba ir 40 plėšikų.

Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, mūsų vaikų intelektą skatina žaidimai, kurie jums atrodo buki, o ne klasikiniai, literatūros kūriniai. Kiekviename jų yra tikslas, probleminė situacija, kurią reikia įveikti. Tad norėdami tapti intelektualūs, įsigykite „Microsoft Xbox 360“ ir mokykitės investuoti šaudydami zombius žaidime „Left 4 Dead 2“.

P. S. Yra ir daugybė gražiai atrodančių loginių žaidimų vaikams, o ne vien tik šaudyklės.