Rastas trumparegystės genas

Milijonai trumparegių galėtų nebepriklausyti nuo įvairių išradimų – kontaktinių lęšių, akinių ar lazerinių operacijų. Vaikystėje duoti specialūs akių lašiukai apsaugotų vaikus nuo nepatogių akinių nešiojimo mokykloje.

Trumparegyste, arba kitaip tariant, toli esančių daiktų sufokusavimo problemą turi daugiau nei vienas iš trijų britų, o šios ligos turėtojų skaičius vis auga dėl vis daugiau praleidžiamo laiko kambaryje ir sėdėjimo prie kompiuterio ekrano.

Dėl padidėjusio akies obuolio kylanti trumparegystė dažniausiai pradeda vystytis vaikystėje. Kai kuriais atvejais regėjimas gali greitai blogėti. Sustabdyti šio proceso neįmanoma, todėl pasitaiko atvejų, kai žmogus visai apanka.

Paskutinis tarptautinės komandos, kuriai vadovavo Londono „King’s College“ (KCL) ekspertai tyrimas, išspausdintas prestižiniame žurnale „Nature genetics“, suteikia viltį milijonams.

Kad rastų geną, susijusį su trumparegyste, mokslininkai ištyrė daugiau negu 4 tūkst. dvynių. Būtent dvyniai tokiuose tyrimuose testuojami dažniausiai, mat taip lengviausia pastebėti natūralų ir įgimtą skirtumą. Vėliau tyrėjai patvirtino savo gautus rezultatus ištyrę dar 13 tūkst. britų, olandų ir australų.

45 proc. britų turi tą nelemtą geną, o tie, kurie turi juos du, dažniausiai dviguba tikimybė, kad būtent jie serga trumparegyste. Genas RASGRF1 atlieka svarbiausią vaidmenį vystantis akiai ir siunčiant vizualinius signalus smegenims. Kai jis yra su defektu, akies obuolys gali peraugti, taip priversdamas akies savininką tolimus objektus matyti išblukusius, tarsi per miglą.

Daktaras Chrisas Hammondas teigia: „Miopija, arba trumparegystė, dažniausia akių problema, paveikusi beveik trečdalį suaugusių britų. Žmonės, kurių regėjimas labai silpnas, rizikuoja ateityje visai apakti. Tinklainė gali visai nusilupti nuo akies obuolio galo, kaip tapetas nuo sienos. Iki šiol mes žinojome, kad trumparegystei įtakos turi tokie veiksniai kaip darbas uždaroje patalpoje, per mažai aktyvios veiklos, tačiau mes nesupratome, kaip žmonės tampa trumparegiais. Dabar tikimės, kad perpratę visą procesą galėsime užkirsti kelią, kad vaikai netaptų trumparegiai, o tuos, kurie jau tokie yra, galbūt galėsime apsaugoti nuo ligos progresavimo“.

Anot C.Hammondo, vaistai, išgydysiantys trumparegystę, gali būti išrasti per artimiausią dešimtmetį. Kitas pasiūlymas gydyti trumparegystę ne vaistais – gero geno injekcija į akį. „Manau, mes rasime kokį patogų būdą – tabletę, ar akių lašus – išgydyti trumparegystei“, – žadėjo gydytojas. Nors akių lašai jau nebepadės trumparegystę turintiems suaugusiems, jų vaikams tai gali būti tikras išsigelbėjimas.

Šiandienos jaunuoliai taip pat gali žengti paprasčiausius žingsnius, norėdami užkirsti kelią trumparegystei. Anot Šiaurės Karolinos universiteto atstovės Terri Young, tereikia išeiti į lauką ir žiūrėti į horizontą. „Šiandien daug kas dirba iš arti žiūrimą darbą – skaito knygą arba naudojasi kompiuteriu“.