KTU profesorė apie naujausius vėžio gydymo būdus: CERN ir Baltijos šalių konsorciumas parengė ambicingą koncepciją

Šį rudenį jau 16-ąjį kartą vykusią konferenciją organizavo Kauno technologijos universitetas (KTU), Švedijos Lundo universitetas ir Medicinos fizikų draugija bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).

Apie konferencijoje aptartas vėžinių susirgimų gydymo aktualijas ir taikomus gydymo metodus kalbamės su KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Fizikos katedros profesore, šios katedros vedėja ir magistrantūros Medicinos fizikos studijų programos koordinatore profesore Diana Adliene.

– Esate viena pagrindinių konferencijos organizatorių. Sakykite, kokiomis naujausiomis žiniomis apie vėžio gydymą dalinosi mokslininkai? Apie ką diskutavo medikai radiologai ir medicinos fizikai? Kokios šiandienės radiologijos aktualijos?

– Tęsiant tradiciją, pirmąją konferencijos dieną viename iš Lietuvos onkologijos centrų vyksta seminaras aktualia tematika, o kitas dvi dienas – konferencija, kurioje šiemet pirmą kartą buvo speciali sekcija, skirta jauniesiems mokslininkams. Jau antrą kartą iš eilės ši konferencija gavo Europos medicinos fizikos organizacijų federacijos (EFOMP) akreditaciją – tai rodo konferencijos brandą ir žinomumą Europoje.

Seminare „Geroji praktika: radiologija ir spindulinė terapija pediatrijoje“ patirtimi gydant mažuosius pacientus dalijosi Lietuvos įvairių šalių mokslininkai, kurie turėjo galimybę apsilankyti LSMU Gama peilio centre, Onkologijos institute ir Radiologijos klinikoje bei susipažinti su čia vykdomais moksliniais tyrimais.   

Konferencijos metu buvo aptarti medicinos fizikams aktualūs klausimai, įskaitant spindulinę terapiją, diagnostiką ir branduolinę mediciną, dozimetriją, radiacinę saugą ir saugumą, aplinkos užterštumą radionuklidais bei biofizikos taikymus klinikinėje medicinoje.  

Įdomus faktas – dirbtinis intelektas (DI) kompiuterinėje tomografijoje taikomas nuo 1970 m., tačiau tik šioje konferencijoje sulaukėme keleto pranešimų, kuriuose pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai paremti radiomikos ir doziomikos (DI įrankiai) teikiamais privalumais.

Vieną įsimintiniausių pranešimų „Šiuolaikinės medicinos fizikos vystymosi tendencijos“ perskaitė Lundo universiteto prof. Soren Mattson, kuris apžvelgė spindulinės terapijos ir diagnostikos vystymosi raidą. Svarbiu žingsniu pereinant prie naujų technologijų taip pat laikytinas bendras Nacionalinio vėžio instituto ir KTU mokslininkų darbas „Pirminė patirtis vertinant Varian Trubem generuojamas ultraaukštos dozės galios (blykstės terapija) elektronų spindulio dozes įprastais dozimetrijos metodais“. Blykstės terapijos metodo, kuriame naudojamas lazeriu indukuotos jonizacijos principas, taikymas onkologiniams pacientams gydyti yra viena iš aktualiausių šiandienos problemų.     

– Kokia onkologinių susirgimų situacija Lietuvoje ir kitose Europos šalyse – tokių susirgimų kasmet daugėja ar mažėja? Gal buvo apžvelgtos naujos spindulinės terapijos tendencijos?

– Deja, skaičiai nedžiugina. Remiantis naujausiais pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization, WHO), onologinių susirgimų skaičius iki 2040 m. padidės 21 %, o mirčių nuo šio susirgimo skaičius – 32 %, kas sudarys atitinkamai 3,24 mln ir 1,66 mln pasaulio gyventojų.

Lietuvoje kasmet vidutiniškai nustatoma > 15 tūkstančių naujų ligos atvejų, o mirštamumas sudaro > 45 %. Todėl tiek onkologinių susirgimų gydymas, tiek šių susirgimų prevencija yra viena iš aktualiausių mokslinių tyrimų sričių.

Priminsiu, kad šiuo metu praktiškai išsitrynė ribos tarp onkologinių ligų gydymo, naudojant chirurginius, cheminius ir spindulinius metodus, nes visi šie metodai taikomi kompleksiškai, pasitelkiant dar ir biomolekulines technologijas ir genetiką. Kita vertus, išskirtinis dėmesys yra skiriamas ne tik pirminių onkologinių ligų prevencijai, bet ir maksimaliai onkologinių pacientų apsaugai nuo gydymo technologijų sąlygoto antrinio vėžinio susirgimo inicijavimo. Spindulinėje terapijoje šias problemas sprendžia kvalifikuotų gydytojų ir medicinos fizikų komanda.

– Ar Lietuva daug atsilieka nuo Vakarų šalių diagnozuojant ir gydant vėžinius susirgimus? Ar mūsų šalis taiko naujausius gydymo metodus, ar pakankamai turi reikalingos medicininės įrangos tiek ankstyvajai diagnostikai, tiek ir gydymui?

– Galime pasidžiaugti, kad Lietuva priskiriama prie šalių, turinčių gerai išvystytą sveikatos apsaugos infrastruktūrą. Vos prieš kelerius metus buvo atnaujintas linijinių greitintuvų (spindulinė technologija, naudojama gydant onkologinius pacientus didelės energijos fotonais ir elektronais) parkas, įsigyjant „TrueBeam“ („Varian Medical Systems“) greitintuvus, pradėjo veikti greitintuvas „Halcyon“ („Varian Medical Systems“) su integruota vaizdinimo sistema, dar šiemet LSMU ligoninėje Kauno klinikos pradės veikti linijinis greitintuvas su specifine magnetinio rezonanso vaizdinimo sistema.

2019 m. pradėjo veikti vienintelis Baltijos šalyse gama peilis („Leksell Gamma Knife Icon“), taikomas galvos stereotaksinėje radiochirurgijoje naudojant 192 radioaktyvaus ⁶⁰Co šaltinius.

Kalbant apie onkologinių ligų diagnostiką, mes neatsiliekame nuo Europos – naudojame ir kompiuterinės diagnostikos, ir branduolių magnetinio rezonanso vaizdinimo, ir pozitronų emisijos tomografijos metodus, kuriuos papildo molekuliniai tyrimai.

Planuojama, kad dar šiemet Kauno klinikose duris atvers branduolinės medicinos centras su ciklotronu, kuris praplės trumpaamžių radioizotopų, naudojamų ligų diagnostikai paletę. KTU dalyvauja šio ambicingo projekto įgyvendinime nuo pirmosios dienos, todėl labai tikimės, kad mūsų medicinos fizikai svariai prisidės prie naujos Lietuvai mokslinių tyrimų srities vystymosi.

Džiaugiamės ir didžiuojamės KTU medicinos fizikų ir LSMU onkologų bei radiologų bendradarbiavimu, kuris trunka jau 20 metų, per kuriuos tapome puikia komanda, gebančia spręsti sudėtingas onkologinių pacientų gydymo problemas Lietuvoje.   

– Gal galite pristatyti, kokios naujosios šių susirgimų gydymo technologijos? Spaudoje teko skaityti, kad JAV, Japonijoje ir kitose šalyse jau taikoma hadronų terapija. Kas tai per terapija, kuo ji pažangesnė už kitus gydymo metodus ir kada tokio gydymo galima sulaukti Lietuvoje?

– Iš tiesų, nepaminėjau hadronų terapijos. Neturime šios pažangios technologijos, kuri labiau nei kitos žinomos spindulinės technologijos, dėl jonų sąveikos su medžiaga ypatumų, padeda saugoti periferinius, spinduliuotei jautrius organus nuo apšvitos, onkologinio darinio švitinimo metu.

Jei žiūrėtume į Europos žemėlapį, tai matytume, jog dalelių greitintuvų neturi tik Baltijos ir Balkanų šalys. Deja, įrangos kainos ir tikslinių pacientų skaičiaus santykis kalba ne mūsų naudai... Optimizmo neprarandame, nes 2022 m. buvo sukurtas CERN ir Baltijos šalių konsorciumas, kuriame dalyvauja ir KTU.  

Konsorciumas parengė ambicingą „Pažangaus dalelių terapijos centro Baltijos šalyse“ koncepciją, kuriame pacientų gydymui būtų naudojamas šiuo metu CERN kuriamas ⁴He sinchrotronas.

Koncepcija buvo pristatyta Baltijos šalių vyriausybėms, aptarta įvairiu lygmeniu suinteresuotose Baltijos šalių institucijose. Tikimės, kad valdžios žmonės pasvers galimybes ir priims tinkamą sprendimą, kuris atvertų naujas galimybes kovoje prieš vėžį.

– Kokie Jūsų, kaip ilgametės KTU MGMF Medicinos fizikos studijų programos koordinatorės, lūkesčiai ir siekiai medicinos fizikos srityje?

– Minėjau, kad su LSMU bendradarbiaujame jau dvidešimt metų, t. y. nuo to laiko, kai KTU bazėje buvo sukurta ir įgyvendinta magistrantūros studijų programa Medicinos fizika, kuri šiemet pažymi savo 20-ąsias gyvavimo metines.

Kuriant ir įgyvendinant šią programą daug prisidėjo Švedijos vyriausybė (vykdant bendrą projektą buvo įsteigta KTU dozimetrijos laboratorija) ir Lundo universiteto Malmės universitetinės ligonės Radiacinės fizikos departamentas, vadovaujamas KTU garbės daktaro nuo 2008 m. prof. Soren Mattsson, kuris organizavo paskaitų ciklus mūsų studentams, praktinius mokymus mūsų dėstytojams, padėjo įgyvendinti įvairius mokslinių tyrimų projektus.

Mūsų partneriai, LSMU, sudarė puikias sąlygas studentams ugdyti savo gebėjimus ir tobulinti praktinius įgūdžius klinikinėje aplinkoje.

Programa yra unikali Lietuvoje, be to – ji viena iš nedaugelio tokių programų Europoje, vykdomų anglų kalba (išskyrus Jungtinę Karalystę). Programos turinys atitinka tarptautinius reikalavimus, ji  yra įtraukta į skėtinės Tarptautinės Medicinos fizikų organizacijos (IOMP) pripažįstamų programų sąrašą.

Todėl nenuostabu, kad programą renkasi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentai iš Japonijos, Kanados, Venesuelos, Sudano, Pakistano, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Turkijos, Serbijos, Bulgarijos, Nigerijos, Indijos, Irano, Irako, Bangladešo, Sakartvelo.

Didžiuojamės savo absolventais, kurie šiandien sėkmingai darbuojasi ir vykdo mokslinius tyrimus visuose Lietuvos onkologiniuose centruose ir įvairiose užsienio institucijose.

Beje, nors Lietuvoje neturime Medicinos fizikos doktorantūros, beveik kiekvienais metais programos absolventai pasirenka KTU Fizikos ar Medžiagų mokslo doktorantūros studijas, o jose vykdomi darbai turi taikomąją dedamąją spindulinės medicinos srityje: ar tai būtų naujos medžiagos fantomams, naujos medžiagos radio apsauginiams elementams, nauji detektoriai, ar dozių modeliavimo ir registravimo metodai, kurie sėkmingai diegiami klinikinėje praktikoje.