Magnetinis laukas 30 000 kartų stipresnis nei Žemės. Turbūt pavojingiausias ligoninės įrenginys

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra galinga medicinos priemonė, naudojama norint gauti išsamius vidaus organų vaizdus. Aparatas naudoja stiprius magnetinius laukus ir radijo bangas organų ir audinių struktūrai bei funkcijoms vizualizuoti.

Kasmet atliekama apie 95 milijonai magnetinio rezonanso tyrimų, suteikiančių svarbiausią informaciją diagnozei ir gydymui be kenksmingos spinduliuotės, tačiau net ir čia žmogiškosios klaidos kartais viršija visus saugos standartus, o tai sukelia liūdnas pasekmes, rašo „ScienceAlert“.

Nepaisant plačiai paplitusio MRT naudojimo ir jo saugumo, pastarieji incidentai išryškino tam tikrų taisyklių laikymosi svarbą, sako Lankasterio universiteto Klinikinės anatomijos mokymo centro profesorius ir direktorius Adamas Tayloras.

Štai pavyzdžiui, 57 metų moteris iš Viskonsino neseniai patyrė gana nelaimingą sėdmenų traumą. Ji atvyko į ligoninę atlikti MRT tyrimą ir į aparatą atsigulė su paslėptu šaunamuoju ginklu. Galingas MRT aparato magnetas privertė ginklą iššauti.

Kas yra MRT ir kaip tai veikia

MRT aparato magnetas yra maždaug 30 000 kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką.

Magnetinio rezonanso tomografą sudaro stiprus magnetas (nuolatiniai ir superlaidieji elektromagnetai), kuriantis nuolatinį magnetinį lauką, gradientinių magnetinių laukų sudarymo sistema, radijo impulsų siųstuvas ir imtuvas, duomenų apdorojimo (kompiuteris), maitinimo ir aušinimo sistemos. Didžioji šių įrenginių dalis yra įtaisyti specialiame rėme, į kurį guldomas tiriamasis.

Siųstuvo siunčiamais radijo impulsais sužadinamas tiriamojo audinio sluoksnis. Stipriame nuolatiniame magnetiniame lauke audinio tam tikrų atomų branduoliai (daugiausiai vandenilio) selektyviai sugeria aukšto dažnio radijo bangas ir pereina į aukštesnį energijos lygmenį. Nutraukus magnetinio lauko poveikį, branduoliai grįžta į žemesnį energijos lygmenį (vyksta relaksacija) išspinduliuodami sugertą elektromagnetinę energiją magnetinio rezonanso impulso pavidalu, kurį užrašo jutiklis ir panaudoja tiriamajam sluoksniui atvaizduoti kompiuterio ekrane. Branduolių relaksacijos trukmė priklauso nuo jų terpės, todėl galima tiksliai įvertinti skirtingų darinių savybes ir nuokrypį nuo normos.

Gradientiniai magnetiniai laukai sukuria nuolatinio magnetinio lauko netolygumą 3 ašių kryptimis, todėl galima pasirinkti, kurį sluoksnį sužadinti ir kiekvieną jo elementą koduoti pagal dažnį ir fazę. Tiriamąją sritį galima skenuoti bet kurioje plokštumoje ir atvaizduoti submilimetrinius darinius.

Dažniausiai tiriama sritis atvaizduojama lygiagrečiais pjūviais: šoninėje, ašinėje ir tiesinėje plokštumose, gaunamas dvimatis (audinio pjūvio) arba trimatis (audinio tūrio) vaizdas. Pagal konstrukciją skiriami uždarieji (tunelio formos) ir atvirieji tomografai. Operaciniam tyrimui ir intervencinėms procedūroms kontroliuoti naudojamos specialios konstrukcijos, įrengtos ekranuotose patalpose. Pagal magneto kuriamą lauką yra labai mažo (magnetinio srauto tankis <0,1 teslos), mažo (<0,1 - 0,5 teslos), vidutinio (0,5 – 1 teslos), didelio (1 – 2 teslos) ir labai didelio (iki 25 teslų) galingumo tomografai. Kuo galingesnis magnetinio rezonanso tomografas, tuo didesnė jo skiriamoji geba, trumpesnis vaizdo gavimo laikas.

Siekiant užtikrinti saugumą, pacientams atliekama preliminari apžiūra, kurios metu išsiaiškinama ligos istorija ir galimų metalinių daiktų buvimas. Tai svarbu, nes magnetinis laukas gali pritraukti arba įkaitinti metalinius daiktus, sukeldamas sužalojimus. Visų pirma, žmonėms, turintiems tam tikrus implantus, pavyzdžiui, senus širdies stimuliatorius, arba kurių kūne yra pašalinių metalinių objektų, kyla didesnė rizika ir jiems reikia specialių atsargumo priemonių.

Kartais metaliniai objektai šalia MRT patalpos gali tapti pavojingais sviediniais. Indijoje ir Pietų Korėjoje įvyko incidentų su mirtinomis pasekmėmis, kai į aparatą pateko deguonies balionai. Net mažos metalo šukės, ypač patekusios į akį, gali rimtai sužeisti pacientą, atsižvelgiant į magneto stiprumą. Ligoninės ir klinikos taiko griežtus protokolus, kad sumažintų šią riziką.

Nepaisant šios rizikos, MRT nauda yra gana didelė. Tai neinvazinis būdas susidaryti aiškų vaizdą apie vidines organizmo struktūras, padedantis diagnozuoti įvairias ligas – nuo ​​raiščių plyšimų iki navikų. Šiuolaikiniai tipai, tokie kaip funkcinis MRT (fMRT), netgi leidžia gydytojams ištirti smegenų veiklą ir stebėti ligų vystymąsi.

MRT ir toliau tobulėja, siūlydamas išsamesnius vaizdus ir naujas žinias apie žmogaus sveikatą. Tobulėjant saugos protokolams, nepageidaujamų reiškinių skaičius išlieka mažas, todėl MRT yra saugi, patikima ir neįkainojama priemonė šiuolaikinėje medicinoje, tačiau tai nereiškia, kad turėtume pamiršti apie esminį atsargumą naudodami šį įrankį.