Valstybiniam patologijos centrui – 40: čia gimsta informacija būtina pacientų gydymo sprendimams

Pilvo onkochirurgija: gydytojų patologų išvados ir diagnozuojant, ir gydant – ypatingos vertės

Patologų darbas, patologijos diagnozė šiandienos medicinoje turi išskirtinę svarbą. „Kalbėdamas apie onkologinę chirurgiją ir patologo vaidmenį, galėčiau perfrazuoti garsiojo filosofo I. Kanto žodžius „moksle yra tiek tiesos, kiek jame yra matematikos“: medicinoje galutinės tiesos yra tiek, kiek joje yra patologijos, – sako VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus. – Patologo išvada lemia mūsų apsisprendimą sudėtingose klinikinėse situacijose. Tai yra ta instancija, kuria mes remiamės galutinai formuodami diagnozę, galime pasakyti, kokia tikimybė pacientui pasveikti, kuris gydymas jam geriausias, kuris – netinkamas. Mes labai laimingi, nes Santaros klinikose dirba puikūs skirtingose srityse besispecializuojantys gydytojai patologai. Turime ir gydytojus patologus ekspertus, kurių aukšta kompetencija praverčia tiriant išskirtinius atvejus.”

Statistika: tiriama dešimtys tūkstančių mėginių

1979 buvo metais įkurtas Respublikinis patologoanatominis centras prie Onkologijos mokslinio tyrimo instituto klinikos. 1984 m. sausio 1 d. Patologinės anatomijos tarnyba reorganizuota į savarankišką įstaigą - Respublikinį patologinės anatomijos biurą. Laikui einant keitėsi šios įstaigos darbo apimtys, autonomiškumas, pavadinimas – 2011 m. Valstybinis patologijos centras tapo Santaros klinikų filialu. Jau 30 metų jam sėkmingai vadovaujantis gydytojas patologas prof. Arvydas Laurinavičius prisimena pirmuosius savo darbo metus ir įvykusius įspūdingus pokyčius: „Anuomet mūsų pagrindinis darbas buvo autopsijos (mirusiųjų tyrimas) ir žymiai mažiau biopsinių (gyvų pacientų ląstelių, audinių) tyrimų. Tuo postsovietiniu laiku technologijos buvo labai žemo lygio, darbo sąlygos – itin nepatogios. Pirmosios investicijos į technologijas prasidėjo tik 1999 metais, per maždaug 10 metų transformavomės iš senos, sovietinio tipo patologijos į modernią, dalyvavome Jungtinių Amerikos valstijų patologų kolegijos laboratorijų akreditavimo programoje – mokėmės dirbti vakarietiškai“.

2023 metais Valstybiniame patologijos centre (VPC) atliktas rekordinis skaičius biopsinių tyrimų – peržengta 50 tūkstančių riba (prieš 30 metų jų būdavo apie 10 tūkstančių). Visgi VPC vadovas prof. Arvydas Laurinavičius labiau linkęs akcentuoti kokybinį šių tyrimų komponentą: „Anksčiau užtekdavo tik histologinių metodų, dabar atliekame daug specialių testų pagal organo patologijos ištyrimo reikalavimus. Nustatome navikų imunohistocheminį (biopsinės medžiagos vėžinės ląstelės, paveiktos che­mine medžiaga, pakeičia spalvą) bei molekulinį profilį, kuris atspindi baltymų raišką ir genetines pažaidas audiniuose. Vis dažniau šie testai reikalingi ne tik diagnozei patikslinti, bet ir gydymo metodų efektui numatyti. Ši sritis ypač greitai vystosi, kartu su precizinės taikinių terapijos bei imunoterapijos pažanga. Ištyrimo reikalavimai per kelis dešimtmečius paaugo galbūt šimtus kartų.“

Patologijos diagnozė pagrindinę vietą užima ir nefrologijoje

Inkstų biopsija ir patologinė jos informacija padėjo nefrologijai vystytis kaip atskirai medicinos sričiai. „Patologinė išvada šiame, pavadinkime, molekuliniame amžiuje suteikia ypač daug informacijos: gydytojai patologai pateikia ne tik inkstų ligų aprašomąją diagnostiką, bet ir remdamiesi molekuline informacija suformuluoja tikslų jų vystymosi mechanizmą, – sako VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas gydytojas nefrologas prof. Marius Miglinas. – Jų išvados svarbios ir diagnozuojant lėtines inkstų ligas, taip pat ir atmetimą po inkstų transplantacijos. Kartu su patologais galime padėti konkrečiam pacientui nustatyti ligos priežastį, skirti individualizuotą gydymą. Esant skubiam atvejui ir biopsiją atlikus ryte, po pietų galime turėti pirminius rezultatus. Įprastiniu atveju atsakymą gauname per 2–3 darbo dienas. Tai ir pasauliniu, ir išsivysčiusių šalių mastu yra labai didelis greitis, tikslumas ir svarbiausia – itin profesionalūs atsakymai.“

Vaikų onkohematologija: be gydytojo patologo išvadų darbas neįsivaizduojamas

VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centre gydomos vaikų amžiuje retos ligos. Pasak šio centro vadovės gydytojos vaikų onkohematologės prof. Jelenos Rascon, kiekvienas iš patologų specializuojasi tam tikroje srityje, o tai turi ypač didelės reikšmės, nustatant teisingą diagnozę, sprendžiant sudėtingus atvejus, parenkant optimalų gydymą: „Patologas yra tas specialistas, kuris patvirtina, ar mūsų mažasis pacientas iš tiesų serga vėžiu, ar galime būti ramūs patys ir tą ramybę suteikti tėvams ir pacientams. Džiaugiamės, kad mūsų bendradarbiavimas vyksta labai sklandžiai, aptariant paciento sveikatos būklę daugiadalykės komandos konsiliumuose. Visada gydytojas patologas gali parodyti vaizdinę tyrimo medžiagą – ką jis mato, kaip atrodo tos ląstelės, kaip jos nusidažo ir pan. Be patologų pagalbos mūsų darbas tiesiog neįmanomas.“

Akušerija: gydytojų patologų pagalba ypač svarbi planuojant būsimą nėštumą

„Įprastai tyrimams siunčiame placentą komplikuotų nėštumų ar gimdymų atvejais, patologai atlieka naujagimių autopsijas ir pagal gautus rezultatus jau strateguojame kito nėštumo priežiūrą, – aiškina VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė. – Būtent dėl to norėčiau labai padėkoti Valstybinio patologijos centro darbuotojams, ypatingai Ernestai Didžiokienei, kuriai patikėta tirti nėščiosios ir vaisiaus bei naujagimių patologinius procesus. Toks gydytojų patologų specializavimasis yra labai svarbus ir padeda mums kartu siekti, kad nėštumas baigtųsi sėkmingai.“

Patologinė ir radiologinė diagnostika onkologijoje: puikiai derantis tandemas

Pastebėjus įtartiną pakitimą organe, ištyrimui reikia paimti audinio gabaliuką. Ši procedūra atliekama radiologinių tyrimų metu, procesą kontroliuojant ultragarsu, kompiuterine tomografija, magnetiniu rezonansu ar kita metodika. Tokiu būdu atliekama biopsijos procedūra saugesnė ir tikslesnė bei, tikėtina, kad gydytojams patologams siunčiama medžiaga bus ta, kurios reikia, norint įvertinti ir nustatyti tikslesnę diagnozę. Pasak Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovo gydytojo radiologo dr. Artūro Samuilio, būna situacijų, kai radiologiniuose vaizduose auglys matomas, o paimta biopsija to nepatvirtina: „Tuomet biopsiją tenka kartoti, nes auglys nėra vienodos sandaros audinys: jame gali būti ir žuvusių audinių, vadinamų nekrozių, dažnai apimtų uždegiminio proceso. Jeigu gydytojas patologas to nepamatys, gali ateiti atsakymas, kad ten vėžio nėra, nes į biopsinę medžiagą pateko uždegiminės ląstelės.“ Dr. A. Samuilis pabrėžia glaudaus bendradarbiavimo ir aktyvios komunikacijos būtinybę: „Šis mūsų darbas yra labai dinamiškas, dažnai tariamasi, ar reikia mėginių paimti papildomai, iš kokio organo jie paimti, kokio dydžio pakitimai – šie duomenys yra papildomi, bet darant išvadas itin svarbūs. Histologija suteikia tam tikro preciziškumo, kai einama link individualizuoto gydymo, surandant jam geriausią gydymo parinktį. Kolegos turi nemažą įdirbį vaizdų analizei panaudoti dirbtinio intelekto sprendimus, siekiant rasti labiau precizišką, labiau teisingą sprendimą.“

Krūties vėžio gydymo taktiką lemia patologų nustatyta naviko struktūra

Pagal naviko histologijos atsakymą, kokia imunohistochemija, parenkamas ir krūties vėžio gydymas. Gražiu bendradarbiavimu tarp patologo, chirurgo ir radiologo džiaugiasi VUL Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro gydytoja dr. Daiva Gudavičienė: „Tai ypač jaučiama per multidisciplininius aptarimus, kuriuose dalyvauja labai laukiami ir gerbiami bei vertinami tiek gydytojai patologai, tiek radiologai. Bendradarbiavimo naudą galime įvertinti matydami gydymo efektą, onkologijoje gydymo sėkmė priklauso ir nuo stiprios komandos sprendimų.“

Biobankas: sveikatos informacijos bei biologinių mėginių kolekcija mokslui vystyti

Biobankas diagnostinių tyrimų neatlieka, jame kaupiami įvairūs sveikų bei įvairiomis  ligomis sergančių pacientų mėginiai. Jiems tirti ir kaupti reikia iniciatyvių, profesionalių specialistų, kurių Santaros klinikose labai daug: „Didelė jų dalis dirba Valstybiniame patologijos centre. Būtent jie žino, kuri tiksliai vieta yra pažeista ligos, koks konkrečiai yra vėžys, jie žino, kaip išsaugoti audinį, kad jį būtų galima panaudoti ir mikroskopijai, ir molekuliniams tikslams ar ateities mokslui. Jie labai gerai moka dirbti su sveikatos duomenimis, nuotraukomis, vaizdais, juos analizuoti jau pasitelkdami ir dirbtinį intelektą, – bendradarbiavimo patirtimi dalinasi Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Biobanko skyriaus vedėjas-vyresnysis tyrėjas Daniel Naumovas. – Tai parodo aukštą Santaros klinikų lygį medicinos moksle ir čia didžiulis gydytojų patologų indėlis. Neabejojame, kad ir biobanko skyriuje, ir VPC bus sukaupti mėginiai, duomenys, kuriais dalinsimės su viso pasaulio mokslininkais, įmonėmis, kurios vystys naujus diagnostinius testus, naujus gydymo būdus, ir taip bandysime priartinti pasaulį prie personalizuotos medicinos.“

Patologų specializacija – kokybinis tyrimų šuolis

Paklaustas, kokios didžiausios vertybės patologų darbe, VPC direktorius prof. A. Laurinavičius nedvejoja: „Pirmiausia – žmonės. Kitaip tariant, tai patologų ir technologų mokykla, kuri susiformavo per trijų dešimčių metų laikotarpį. Svarbu tiek kompetencija, tiek specializacija įvairiose srityse, nes patologija apima praktiškai visas medicinos sritis. Patologijos mokslas ir praktika progresuoja, tai ir specialistai turi atitinkamai specializuotis savo srityse. Iš pirmųjų patologų, kurie čia dirbo, perėmėme perfekcionizmo kultūrą, kuomet posėdžiai dažnai baigdavosi ilgametės gydytojos patologės Eulelijos Beatos Felinskaitės apibendrinimu: „Eikime dirbti be klaidų“. Suprantame savo atsakomybę, nes dažnai mūsų diagnostika yra esminė informacija tolesniems paciento gydymo sprendimams.“

Kitas dalykas – technologijos: greta įspūdingos tyrimų metodų plėtros padaryta nemaža pažanga skaitmeninės transformacijos kryptimi: „Mūsų darbe procesai beveik 100 proc. yra bepopieriniai, naudodami informacines technologijas pasiekiame didesnio darbo efektyvumo. Nesame pažengę taip toli, kaip kai kurios Vakarų šalys, tačiau mes esame tame pažangos kelyje. Tyrimo procesų ir duomenų skaitmenizacija atveria galimybes dirbtinio intelekto technologijoms, kai kurios sistemos yra pripažintos tinkamomis ir jau naudojamos – padeda patologui surasti vėžį, pamatuoti jo dydį, piktybiškumo laipsnį ir panašiai. Tokių sistemų neišvengiamai gausės: į praktiką ateina ir dirbtinio intelekto įrankiai, leidžiantys įvertinti ir žmogaus akiai nematomus pokyčius. Kitaip sakant, tai, ką patologas įgyja per kelis savo patirties dešimtmečius, ne visuomet kai kuriuos ligos ypatumus ar niuansus gali tiksliai įvardinti. Šiuo atveju tos sistemos padeda atrasti ir naujus kliniškai reikšmingus ligos požymius. Manau, po 5–10 metų mes juos dažniau matysime klinikinėje praktikoje. Džiaugiamės turėdami ir nemažą skaitmenizacijos partnerių tinklą, šiemet Vilniuje organizuosime Europos skaitmeninės patologijos kongresą,“ – pasakoja direktorius prof. A. Laurinavičius.

Jubiliejaus proga – kolegų sveikinimai

Onkologine liga sergančio paciento gydymo pagrindas – teisinga ir tiksli patologo diagnozė. „Itin svarbu kuo tiksliau, detaliau nustatyti naviko profilį. VPC patologai tai atlieka labai gerai, visą laiką pasiruošę padėti, kantriai ir išsamiai atsakyti į rūpimus klausimus. Ir visa tai pacientų labui“, – sako Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Skaistė Tulytė. – Visų kolegų vardu dėkui jums už tą tikrumą, tikslumą, kuris įgalina ir mus gerai atlikti savo darbą, už glaudų ir prasmingą bendradarbiavimą. Stiprybės jums, neišsenkančios energijos, siekiant geriausių rezultatų.“