Dirbate sėdimą darbą? Rizika mirti didelė. Fizinis aktyvumas nepadės

Ilgas sėdėjimas yra susijęs su įvairiais pavojais sveikatai, ir ši tema yra neseniai atlikto vyresnio amžiaus žmonių tyrimo tikslas. Naujame mokslininkų darbe daroma daugeliui svarbi išvada: moterys, per dieną praleidusios daugiau nei 11,7 valandos sėdimoje padėtyje, padidino mirties riziką 30 %, nepaisant jų fizinio aktyvumo lygio, rašo „Newswise“.

Tyrime, kuriame dalyvavo 6 489 moterys nuo 63 iki 99 metų, buvo naudojami ant klubų nešiojami prietaisai, kad būtų galima stebėti sėdėjimo laiką ir aktyvumo lygį per aštuonerius metus. Tai leido detaliai ištirti, kaip ilgas sėdėjimas veikia žmogaus sveikatą, nepaisant fizinio aktyvumo kiekio ir pobūdžio.

Išskirtinis šio tyrimo bruožas yra sudėtingas įrankis, vadinamas CHAP algoritmu, sukurtas mašininio mokymosi pagrindu. Šis įrankis tiksliau nustato skirtumą tarp sėdėjimo ir stovėjimo, fiksuoja kūno padėties pokyčius ir pašalina įrangos netikslumo faktorių. Tradiciškai sėdimas gyvenimo būdas pasižymi sėdėjimu ar gulėjimu su minimaliomis energijos sąnaudomis, dėl to sumažėja raumenų aktyvumas, sulėtėja kraujotaka ir sutrinka gliukozės apykaita.

Tyrimo rezultatai parodė, kad norint neutralizuoti ilgo sėdėjimo padarinius, neužtenka vien atlikti fizinius pratimus. Straipsnio autoriai teigia, kad net tie, kurie reguliariai sportuoja, susiduria su tokia pačia rizika, jei didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami.

Jie siūlo padalyti sėdėjimo laiką į dalis, kad sumažintumėte šią riziką. Užuot sėdėjus ilgą laiką, mokslininkai siūlo tiesiog atsistoti ir kurį laiką stovėti. Vien tai gali kardinaliai pakeisti situaciją, tikina jie. Nors nuolat keltis šešis kartus per valandą gali atrodyti nerealu, rečiau daryti pertraukas, pavyzdžiui, kartą per valandą ar kas 20 minučių, gali būti lengviau pasiekiamas ir naudingesnis būdas sumažinti priešlaikinės mirties riziką.

Mokslininkų atliktas tyrimas taip pat užsimena apie sėslaus gyvenimo būdo sudėtingumą ir įvairiapusiškumą, todėl daroma išvada, kad ne visi sėdėjimai gali būti žalingi. Protą sudominanti veikla, pvz., naujos kalbos mokymasis sėdint, gali neturėti tokio paties neigiamo poveikio sveikatai. Autoriai teigia, kad šią sritį reikia toliau tirti, nes vis dar tiriamas ryšys tarp fizinio aktyvumo, sėdimo elgesio ir kognityvinės sveikatos.

Šio tyrimo išvada yra paprasta, bet ne mažiau svarbi: nors mūsų šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai skatina sėdėti ilgą laiką, būtina rasti būdų, kaip įtraukti daugiau judėjimo į savo kasdienę rutiną. Tai nebūtinai reiškia drastiškus pokyčius; paprasti koregavimai, pavyzdžiui, dažniau atsistoti, gali turėti didelės įtakos mirties rizikai sumažinti. Mūsų kūnai gamtos sutverti judėti, o pusiausvyros radimas kasdienėje veikloje yra raktas į ilgalaikę sveikatą ir gerovę.