Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
„Dažniausiai mūsų pacientai rūko“, – sako gydytojas kraujagyslių chirurgas Jonas Gutauskas. Specialistas grįžo iš Japonijos, kur profesinę kvalifikaciją tobulino „Kawasaki medical school“ ligonėje (Okayamos prefektūroje). Japonijoje lietuvis sutiko ne tik kitonišką darbo santykių kultūrą, bet ir iki tol jam neregėtus bei negirdėtus šalies piliečių rūkymo įpročius. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ar sutiksi rūkalių?Stažuotės metu J.Gutauskas dalyvavo rūkymo prevencijos ekskursijoje, kurią vedė minėtosios gydymo įstaigos Rūkymo prevencijos grupės darbuotoja Naoko Yamamoto. Specialistė papasakojo apie šalies kovą su šiuo žalingu įpročiu. Japonijoje rūkymo prevencijai skiriamas itin didelis dėmesys. Dalis šalies darbdavių skatina darbuotojus finansiniais priedais, kad šie mestų rūkyti ir sveikai gyventų. Prieš kiek daugiau nei trejetą metų Japonijoje buvo uždrausta rūkyti viešose vietose, tad statistiniai rūkymo rodikliai krito. Medikas pasakoja pastebėjęs neįprastą šalies socialinę tikrovę. „Japonijos gatvėse niekur nepamatysime rūkančių žmonių. Ant sienų ir šaligatvių – daugybė ženklų, kurie nurodo, kad tose vietose rūkyti draudžiama. Yra išskirtos tam tikros rūkymo vietos. Šitai vertinu teigiamai. Žmonės nepatiria pasyvaus rūkymo. Suprantu rūkymo žalą sveikatai ir kaip kraujagyslių chirurgas, ir kaip sportininkas. Džiaugiuosi, kad Japonija taip gerai tvarkosi“, – pastebi gydytojas kraujagyslių chirurgas Jonas Gutauskas. Pašnekovas sako, kad japonai – disciplinuoti piliečiai, todėl jam neteko pamatyti įstatymo laužytojų, kurie drįstų pažeisti nustatytą tvarką ir užsirūkytų cigaretę vidury gatvės. Tiesa, pro nerūkančio kraujagyslių chirurgo akis stažuotės metu neprasprūdo kita žalingo vartojimo tikrovės pusė. „Dažniausiai mūsų pacientais tampa rūkantys žmonės. Būna, kad hospitalizuoti jie šio įpročio greitai neatsisako. Klausiau kolegų (stažuotės metu – red. past.), kaip visa tai vyksta jų gydymo įstaigoje? Nors ligoninėje uždrausta rūkyti, pacientai išeina iš gydymo įstaigos teritorijos į toliau šalia automobilių parkingo esančią rūkymo vietą ir ten rūko. Nors patiria skausmus, o dėl deguonies trūkumo, einant pradeda skaudėti blauzdos raumenis, jie vis tiek sukaupia valią ir nueina didelį atstumą, kad galėtų parūkyti“, – pasakoja pašnekovas. Anot jo, dalis rūkančiųjų priversti susipažinti su kraujagyslių chirurgais, mat žalingas įprotis kenkia kraujagyslių sveikatai. Dėl rūkymo kemšasi kraujagyslės, didėja aterosklerozės rizika ir kt. Įdomu, kad Japonijoje pastarąjį dešimtį metų įprastų cigarečių pardavimai ženkliai mažėja. Cigaretes (deginamąjį tabaką) iš Japonijos rinkos aikštelės drįso stumti bedūmis gaminys – kaitinamasis tabakas. J.Gutauskas taip pat pastebi dar vieną Japonijos gyventojų nikotino vartojimo pusę – ypač pagausėjo elektroninių cigarečių vartotojų. Pasyvus žalingas rūkymasRūkymo draudimai (viešosiose vietose) remiasi japonų mentalitetu. Mat pagarbūs japonai nemėgsta trikdyti vienas kito kasdienio gyvenimo. Šalies gyventojai linkę manyti, kad nesveikas jų gyvenimo būdas neturėtų žaloti kitų. Juk degančio tabako dūmai verčia užuosti ne tik nerūkančiojo nosiai šleikštų žalingą dūmą, bet kartais teisintis žmonai ar vyrui, kodėl smirda rūbai? Be to, japonai neabejingi tvarkos estetikai. Todėl džiaugiasi nuo nuorūkų išvaduotomis gatvėmis, autobusų ir metro stotimis. Neseniai naujienų kanalas „Euroactiv“ reportaže apie japonų tabako ir nikotino vartojimo įpročius atkreipė dėmesį, kad Japonijoje kaitinamojo tabako vartojimui yra daugiau viešų vietų, tarp jų ir viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, jei juose įrengta gera vėdinimo sistema. Kita vertus, dalis Tokijo gatvėse kalbintų pašnekovų pastebėjo, jog įprastų cigarečių vartotojams šalies sostinėje nėra lengva atrasti, kur galima parūkyti. Kiti praeiviai pasakojo, kad deginamojo tabako dūmai privertė juos susimąstyti. „Niekada nesvarsčiau mesti rūkyti, tačiau pasirinkau kaitinamąjį tabaką, nes įprastų cigarečių dūmai pasiekia kitus žmones. Nenorėjau kenkti aplinkiniams“, – pasakojo Japonijos sostinės gyventojas. Tokai universiteto profesorius dr.Yoshika Sekine pastebi, kad įprastų cigarečių vartojimas mažėja ir dėl kitų priežasčių. „Naujoviški tabako gaminiai neišskiria nuodingųjų medžiagų į orą. Arba, jeigu ir išskiria, – nežymią koncentraciją. Todėl kiti žmonės nepatiria pasyvaus rūkymo. Manau, kad dėl šios priežasties nemažai, kas pasirenka šiuos gaminius“, – sako japonų profesorius. Gydytojas kardiologas prof. hab. med. dr. Pranas Šerpytis negaili kritikos rūkaliams, dūmus pučiantiems šalia kitų žmonių. „Pasyvus rūkymas kelia tokią pat žalą sveikatai kaip ir rūkymas. Būdami šalia rūkančiojo kenkiame sau tiek pat, kiek ir pats rūkantysis žaloja savo sveikatą. Be to, rūkančių tėvų šeimoje vaikai irgi gali pasyviai rūkyti. Ir dar gauti neteisingą pavyzdį. Gerai, kad Lietuvoje jau daug metų negalima rūkyti restoranuose (nuo 2007 metų pagal priimtą Tabako kontrolės įstatymo pataisą – red. past.)“, – teigia lietuvių profesorius. 2023 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas sako, kad sveikiausias ir geriausias kelias kiekvienam – nevartoti jokių tabako gaminių. Visgi rūkymas – viena stipriausių priklausomybių. Iš žalingo vartojimo gniaužtų išsiveržia ir į juos negrįžta saujelė. Todėl, pasak profesoriaus, daliai rūkalių, kuriems niekaip nepavyksta atsisveikinti su cigarečių pakeliu, kaitinamasis tabakas galėtų būti tarpine stotele sveiko gyvenimo būdo link. „Kaitinamasis tabakas yra mažesnė blogybė negu įprastos cigaretės. Suprantu, kai daugelis sako, jog reikia dar daugiau įrodymų. Tačiau čia kaip su elektriniais automobiliais. Žaliasis kursas sako: eikime prie jų. Tačiau juk mes irgi nežinome, kaip reikės utilizuoti šių automobilių variklius ir taip toliau. Bet jie geriau. Išmetamų CO2 (anglies dioksidas – red. past.) dujų kiekis mažesnis“, – svarsto gydytojas kardiologas. Ar sekti japonų pėdomis?Prof. hab. med. dr. P.Šerpytis neskuba tarti, kad Japonijos rūkymo kontrolės modelį reikėtų perimti Lietuvai. Mat šioje šalyje draudimas padėjo dorotis su pasyviu rūkymu dėl mažiausiai vienos priežasties – gyventojų populiacijos tankumo. Paprastai sakant, Japonijos gatvėse žmonės būna arčiau vienas kito. Lietuva, anot gydytojo kardiologo, tokiam žingsniui veikiausiai dar nėra pasiruošusi. Drastiški rūkalių elgesio kontrolės sprendimai galimai megztų įtampą visuomenėje. Draudimu rūkyti visose viešosiose vietose tarsi būtų priešinamos dvi visuomenės grupės: rūkantieji ir nerūkantieji. Todėl profesoriaus žvilgsnis veikiau linksta kokybiškos edukacijos kūrimo ir sklaidos link. „Reikia skatinti žmonių sąmoningumą. Pavyzdžiui, daryti įvairius plakatus su užrašais „Mes už švarią sustojimo aikštelę“ arba „Už švarią gatvę“. Prisimenu, seniau esu sukūręs plakatą, kuriame vaizduojama nėščioji su cigarete, o naujagimis įsčiose sako: „Mamyte, nežudyk manęs“. Dabar kuriamos įvairios socialinės reklamos. Tačiau kiek jose matome turinio apie rūkymo žalą? Mažai“, – sako profesorius. Kita vertus, japonų medikas profesorius Y.Sekine mano, kad Europa gali pasimokyti iš griežtesnės Japonijos rūkymo kontrolės politikos. Japono akiai ir nosiai kito žemyno tikrovė mažų mažiausiai gali pasirodyti keista. „Pernai lankiausi Europoje. Žmonės rūkė cigaretes gatvėse. Kadangi pats nerūkau, todėl kartais turėjau patirti pasyvų rūkymą. Akimirką pagalvojau, kad man šitaip nepatinka. Ir, jeigu (Europoje – red. past.) būtų skiriama daugiau dėmesio kitų gerovei, rūkymas tam tikru mastu gatvėse galėtų būti uždraustas“, – įsitikinęs profesorius. |