Vaikų tuberkuliozė: liga išgydoma, bet persirgus imunitetas nesusidaro

Tuberkuliozės mikobakterijos – maži ir smulkūs 2–5 mikrogramų mikroorganizmai, labai lengvai patenkantys į aplinką: dalis jų nusėda į žemę, dalis – tvyro ore. Siekiant apsaugoti mažuosius nuo itin sunkių tuberkuliozės formų, Lietuvoje vykdomos profilaktinės programos: nuo šios ligos skiepijami 2–3 dienų naujagimiai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų konsultacinėje poliklinikoje vakcina nuo tuberkuliozės vaikai skiepijami ir iki dvejų metų amžiaus, jeigu tai nebuvo padaryta naujagimystės periodu bei konsultuojami dėl įtariamos tuberkuliozės.

Pagal SAM įsakymą profilaktiškai dėl užsikrėtimo tuberkulioze tikrinami priešmokyklinio 6–7 metų amžiaus vaikai, atliekant įodinį tuberkulino mėginį Mantu (Mantoux). Nors ši liga sunki, bet išgydoma. Svarbu, kad būtų nepažeistas gydymo režimas, toleruojami medikamentai, nenutrauktas gydymo kursas. Persirgus tuberkulioze imunitetas nesusidaro, todėl ja galima susirgti ir vėl.

Pokalbis apie vaikų tuberkuliozę su VUL Santaros klinikų vaikų ligų gydytoja vaikų pulmonologe Laima Naskauskiene.

Kokios vaikų užsikrėtimo priežastys?

Vaikų infekcijos šaltinis yra suaugusieji, sergantys aktyvia atvira tuberkuliozės forma – išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijas. Jie kosėdami, čiaudėdami, skrepliuodami, kalbėdami šias bakterijas paskleidžia aplinkui, o šalia esantieji gali jas įkvėpti, užsikrėsti ar net susirgti tuberkulioze. Vaikai yra imlesni infekcijai, nes jų imuninė sistema iki galo dar nesusiformavusi. Didžiausia rizika tuomet, kai yra artimas ir ilgalaikis kontaktas su sergančiuoju, uždaros, nedidelės ir blogai vėdinamos patalpos. Net iki 60 procentų vaikų užsikrečia šeimose. Dažniausiai tai socialinės rizikos šeimos. 2023 metais VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninėje buvo registruota 14 vaikų tuberkuliozės atvejų, iš kurių 11 vaikų užsikrėtė nuo tuberkulioze sergančio šeimos nario.

Pasitaiko ir įgimta tuberkuliozė, jeigu nėščiajai liga nebuvo išaiškinta. Įsivaizduokite: kūdikėlis visiškai mažas, jo imuninė sistema dar nesusiformavusi, o bakterija jau tūno jo organizme. Sudėtingiausia tai, kad liga plinta labai greitai, apima ir plaučius, ir nervų sistemą. Diagnozuoti sunku, nes kūdikis neturės tuberkuliozei būdingų požymių – nekosės, neskrepliuos ir pan. O karščiavimo epizodus, dirglumą, irzlumą galima priskirti ir kitoms priežastimis. Įgimtos tuberkuliozės atvejai labai pavojingi, laimei, reti: per 10 metų Vilniaus apskrityje jų nebuvo registruota.

Didesnę tikimybę užsikrėsti tuberkuliozės bakterija ir susirgti tuberkulioze turi vaikai, neskiepyti BCG vakcina (vakcina nuo tuberkuliozės), su sergančiuoju tuberkulioze artimai kontaktuojantys, dažnai sergantys kvėpavimo takų ligomis, turintys lėtinių ligų ir gydomi imunosupresiniais vaistais, ŽIV infekuotieji, socialinės rizikos vaikai bei atvykę iš aukšto sergamumo tuberkulioze šalių.

Kokio amžiaus vaikai užsikrečia dažniausiai ir kaip tuberkuliozė diagnozuojama?

Užsikrėtusiems tuberkuliozės bakterija susirgti didesnė rizika yra vaikams iki 5 metų, o 5–10 metų – mažiausia. Deja, šiame amžiuje nėra ryški ligos išraiška: vaikai nei karščiuoja, nei per daug kosi, tik jaučiasi pavargę, tampa nelinksmi, tačiau šie kriterijai sunkiai įvertinami – jie galimi ir dėl kitų priežasčių. Paprastai konsultuotis atvyksta su keletą savaičių nedaug pakilusia, subfebrilia temperatūra, lengvais pakosėjimais, sumažėjusiu apetitu. Iki 10 metų amžiaus susidūrusių su tuberkuliozės bakterija plaučių rentgenograma nepakankamai informatyvi. Tokiems vaikams dažniausiai pažeidžiami tarpuplaučio limfmazgiai, o rentgenologiškai tai įžvelgti sunku. Diagnozei tikslinti turime puikią diagnostikos priemonę – plaučių kompiuterinę tomografiją.

15–17 metų paauglių ligos išraiška – kaip suaugusiųjų: karščiavimas, kosulys, skrepliavimas, atsikosėjimas krauju, skausmai krūtinės ląstoje, svorio kritimas, padidėjęs prakaitavimas. Rentgeno nuotraukose matomi pakitimai kaip ir suaugusiųjų.

Ką reiškia paraudusi Mantu (Mantoux) mėginio vieta?

Prieš pirmą klasę visiems vaikams atliekamas tuberkulino mėginys (vėliau daromas tik atrankos būdu). Jeigu jis teigiamas – parausta dūrio vieta ar stebimas odos iškilimas – pacientai nukreipiami vaikų pulmonologo konsultacijai. Dažnai tėvai atskuba pas gydytoją nerimaudami: kas bus, kokie bus skiriami vaistai, ar galės lankyti vaikų kolektyvą ir panašiai. Reikia žinoti, kad teigiamas Mantu (Mantoux) mėginys dar nėra įrodymas, kad sergama tuberkulioze. Papildomai atliekamas imunologinis tyrimas iš veninio kraujo, kuris patikslina, ar vaikas užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterija – tuberkuliozės infekcija. Tik nusilpusio imuniteto pacientams ar turintiems minėtus gretutinius rizikos faktorius, tuberkuliozės infekcija gali pereiti į ligą, tačiau ji pasireiškia vos 5 procentams mažųjų pacientų. Jeigu imuninis atsakas geras, dalį mikobakterijų sunaikina pats organizmas, kitos tarsi apsnūsta ir liga nesivysto.

Kaip vystosi atspari vaistams tuberkuliozė ir kokios jos grėsmės?

Džiaugsmą, kad tuberkuliozės atvejų mažėja, slopina didėjanti atsparios vaistams tuberkuliozės banga. Dauguma sergančiųjų, deja, yra socialiai neatsakingi, linkę nesilaikyti gydymo režimo, trukmės. Dalis žmonių nebaigia gydymo kurso ar netvarkingai vartoja vaistus, todėl vystosi atsparumas medikamentams. Ši tuberkuliozės forma gali atkeliauti ir iš kitų šalių, kuriose sergamumas labai didelis. Atsparios vaistams tuberkuliozės gydymas daug sudėtingesnis, skiriami 5–6 prieštuberkulioziniai vaistai, ilgėja gydymo trukmė (iki 18 mėn.), išauga gydymo kaštai.

Klasikinės jautrios vaistams tuberkuliozės gydymas pagal standartus vyksta 6 mėnesius. Pagal naujas PSO rekomendacijas, esant nekomplikuotoms situacijoms, kai aptinkami pakankamai maži pažeidimai plaučiuose, skiriamas 4 mėnesių gydymo kursas. Jeigu tuberkuliozė komplikuota, nustatomi ir kitų organų pakenkimai, tuomet gydymas gali išsitęsti net iki dvejų metų.

Kaip gydoma vaikų tuberkuliozė, ar jiems galioja ir suaugusiems taikomas principas – ilgai ir reguliariai vartoti vaistus?

Vaikai dėl tuberkuliozės tiriami stacionare. Paprastai mažieji retai kosti ar skrepliuoja, o pakitimai plaučių rentgenogramoje nedideli. Ligoninėje atliekami išsamūs laboratoriniai, imunologiniai, mikrobiologiniai, kompiuterinės tomografijos tyrimai. Jei vaikas neatkosti skreplių, imamos skrandžio išplovos (zonduojamas skrandis), atliekamas bronchoalveolinis lavažas (bronchų ir alveolių nuoplovų paėmimas mikrobiologiniam ištyrimui), atliekama kompiuterinė tomografija (vaikams iki 5 metų – su bendra nejautra).

Diagnozavus tuberkuliozę pirmus 2 mėnesius mažieji pacientai gydomi stacionare. Tai intensyvi gydymo fazė, kurios metu skiriami 4 vaistai nuo tuberkuliozės. Turime stebėti, kaip medikamentus toleruos vaiko organizmas. Po 2 mėnesių, esant palankiai ligos eigai, gydymas tęsiamas ambulatoriškai. Svarbus vienas niuansas – gydymo tąsa ir režimas.

Ambulatoriniam tuberkuliozės gydymui įsteigti DOTS kabinetai – tiesiogiai stebimas, nepertraukiamas, kontroliuojamas gydymas, pacientas kasdien atvyksta išgerti vaistų. Visgi, jeigu atstumas iki kabineto 10–15 km, o tėvai yra socialiai pažeidžiami ir nesiruošia ieškoti būdų, kaip kiekvieną dieną atvežti vaiką, tada gydytojams tenka pasitelkti ir socialinio darbuotojo pagalbą, kurio akivaizdoje būtų vaistai sugeriami. Antraip atsirastų daugiau atsparios tuberkuliozės atvejų. Kai atvykti į DOTS kabinetą yra ypač sudėtinga, taip pat ieškoma išeičių – taikoma nuotolinė stebėsena kompiuterio ekrane, kaip yra vaistai sugeriami. Kai ambulatorinio gydymo užtikrinti neįmanoma, vaikai visą gydymo periodą būna stacionare.

Kokių patarimų turėtumėte tėvams, kad ši liga būtų laiku nustatoma ir tinkamai gydoma?

Vaiko priežiūra – didžiulė atsakomybė tėvams. Jeigu yra užsitęsęs kosulys, pakilusi temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, jei tėvai pastebi vaiko nuovargį, sumažėjusį apetitą, patartina kreiptis į gydytoją pulmonologą. Būtinas visų vaikų, turėjusių kontaktą su sergančiu tuberkulioze suaugusiu, ištyrimas. Dar būtina profilaktinė priešmokyklinė vaikų patikra tuberkulinu. Yra buvę atvejų, kai iš vaiko su teigiama Mantu (Mantoux) reakcija pavyko išaiškinti 4 suaugusiuosius, kuriems buvo diagnozuota atvira tuberkuliozė.

Stacionare vaikai gydomi izoliuotoje aplinkoje iki tol, kol gauname mikrobiologinio tyrimo atsakymą, ar vaikas neskiria bakterijų. Kitu atveju kyla pavojus užkrėsti bendraamžius, šeimos narius. Tik po patikros, kai yra mikroskopinio tyrimo atsakymai ir pasėlių augimu įrodoma, jog vaikas negali užkrėsti kitų, drąsiai jį išleidžiame į visuomenę. Beje, vaikų, kurie platina užkratą, yra mažai. Iš 11 praeitais metais sirgusiųjų tokių turėjome tris paauglius.

Vaiko spartesniam sveikimui reikia kaloringesnio, gausaus vitaminų maisto, kokybiško miego, poilsio, kad dažnai būtų vėdinamos patalpos, kuo daugiau laiko jis praleistų gryname ore. Vyresniems vaikams svarbus psichoemocinis fonas, šeimos palaikymas, pasitikėjimą keliantis bendravimas su medicinos personalu, nes gydymas ilgalaikis, skiriama daug medikamentų, vaikai mėnesiams iškrenta iš savo socialinės aplinkos.

Kokie mitai apipina tuberkuliozės ligą ir kaip juos galėtumėte paneigti?

• Mitas, kad serga tik asocialūs žmonės. Iš tiesų susirgti gali įvairių socialinių sluoksnių asmenys. Tai yra infekcinė liga, kurią sukelia oro lašeliniu būdu plintančios tuberkuliozės mikobakterijos.
• Mitas, kad galima užsikrėsti autobuse, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje. Visgi tokia tikimybė minimali, nes čia kontaktas yra trumpalaikis, ore tvyrančios bakterijos greitai išsisklaido, ypač jeigu diena saulėta – ultravioletiniuose spinduliuose tuberkuliozės mikobakterijos žūsta labai greitai.
• Mitas – baimė, kad vaikas, užsikrėtęs tuberkuliozės bakterija, užkrės kitus. Tokie vaikai aplinkiniams nėra pavojingi. Jie yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis, bet neserga, t. y. bakterijų į aplinką neišskiria.
• Mitas, kad vaistus reikia pirkti patiems. Tuberkuliozės gydymas yra nemokamas, vaistai perkami centralizuotai.
• Mitas, kad tuberkuliozę galima išgydyti naminėmis priemonėmis. Iš tiesų pasveikti galima tik gydant specialiais antibakteriniais vaistais, kurie veikia tuberkuliozės mikobakterijas.