Žalias ir mėlynas kraujas. Kaip tai įmanoma

Galbūt esate girdėję posakį „mėlynas kraujas“, kuris reiškia, kad žmogus priklauso aukštesniam visuomenės sluoksniui. Tačiau mūsų venomis tekantis skystis negali būti nuspalvintas šia spalva – taip nutinka tik tam tikrais atvejais.

Tačiau kraujas gali įgauti žalsvą atspalvį. Taip atsitinka arba dideliame gylyje jūrose ir vandenynuose, arba esant tam tikroms aplinkos sąlygoms sausumoje.

Daugeliui žmonių tai gali būti didelis atradimas, reikalaujantis išsamaus paaiškinimo.

Dabar viską išsamiai paaiškinsime – skaitykite ir plėskite savo akiratį!

Kraujas po vandeniu

Jei žmogus neria į jūrą ar vandenyną į didesnį nei 20 metrų gylį, o po to ant jo kūno atsiranda žaizda, iš jos teka žalias kraujas.

Kartą taip nutiko vienam narui – jam, atsidūrusiam jūros dugne, įkando dantyta murena.

Galima pamanyti, kad vandenyje žmogaus organizmui atsitinka kažkas blogo ir kraujas pakeičia savo sudėtį. Be abejo, dideliame gylyje žmogų veikia didelis slėgis ir bent jau jis patiria kvėpavimo problemų, net jei turi akvalangą. Tačiau žalsvos kraujo spalvos priežastis yra kita – sudėtis nesikeičia, tiesiog mes pradedame jį matyti per vandens šviesos filtrą.

Senai žinome, kad skirtingas spalvas matome todėl, kad šviesa atsispindi nuo objektų ir patenka į mūsų akis. Kiekviena spalva turi savo unikalų bangos ilgį: pavyzdžiui, raudona spalva turi ilgesnę bangą nei mėlyna ar žalia.

Kai esame žemės paviršiuje, visas mus supančias spalvas suvokiame natūraliai. Kraujas atrodo raudonas, žolė – žalia, dangus – mėlynas ir t. t.

Tačiau, kai neriame giliai po vandeniu, vanduo pradeda sugerti dalį šviesos bangų. Raudonos spalvos bangos pirmiausia blokuojamos, o žalios ir mėlynos spalvos bangos pro vandenį prasiskverbia geriau.

Štai kodėl kraujas, matomas dideliame gylyje, gali atrodyti žalias, o ne raudonas.

Taip yra todėl, kad vanduo veikia kaip filtras, todėl gylyje matomos tik tam tikros spalvos.

Šis efektas gali paaiškinti, kodėl daugelis giliavandenių būtybių yra raudonos spalvos. Būdami dideliame gylyje jie tampa labai tamsūs, todėl plėšrūnai jų dažnai nepastebi.

Pavyzdžiui, dėl šios priežasties evoliucija giliavandeniams vėžiams suteikė raudoną kūną.