Teigia atradę kraujo komponentus, kurie įspėja, kad vystosi vėžys – ligą diagnozuotų 7 metais anksčiau

Oksfordo universiteto tyrėjai skelbia nustatę 618 baltymų, susijusių su 19 vėžio rūšių. Kraujyje esantys baltymai leistų vėžį diagnozuoti iki 7 metų anksčiau, nei šiuo metu taikomi metodai, teigia tyrimo autoriai.

Jie ištyrė daugiau kaip 44 tūkst. Jungtinės Karalystės biobanke saugomus kraujo mėginius, įskaitant daugiau kaip 4 900 žmonių, kuriems vėliau buvo diagnozuotas vėžys.

Palyginus mėginius žmonių, kurie vėžio išvengė ir tų, kurie susirgo, nustatyta 618 baltymų, susijusių su 19 vėžio rūšių, įskaitant storosios žarnos, plaučių ir kepenų vėžį, taip pat ne Hodžkino limfomą.

Tyrime, kurį finansavo labdaros organizacija Cancer Research UK, taip pat nustatyti 107 baltymai, susiję su vėžiu, diagnozuotu praėjus daugiau nei septyneriems metams nuo paciento kraujo mėginio paėmimo, ir 182 baltymai, kurie buvo glaudžiai susiję su vėžio diagnoze per artimiausius trejus metus.

„Norint išgelbėti daugiau gyvybių nuo vėžio, reikia geriau suprasti, kas vyksta ankstyviausiose ligos stadijose ir kaip mūsų kraujyje esantys baltymai gali turėti įtakos vėžio rizikai.

Dabar turime nuodugniai ištirti šiuos baltymus, kad sužinotume, kuriuos iš jų būtų galima patikimai panaudoti prevencijai“, – teigia viena iš tyrimo autorių, Oksfordo universiteto vyresnioji mitybos epidemiologė dr. Keren Papier.

Antrajame susijusiame tyrime, kuriame buvo nagrinėjami daugiau kaip 300 000 vėžio atvejų genetiniai duomenys, nustatyta 40 baltymų kraujyje, kurie turėjo įtakos žmogaus rizikai susirgti devynių rūšių vėžiu. Nors šių baltymų korekcijos gali padidinti arba sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, kai kuriais atvejais tai gali sukelti nenumatytų šalutinių poveikių, nustatė autoriai.

„Duomenys įspūdingi – radus vėžio požymių dar prieš jam pasireiškiant kliniškai, atsiveria kritinė galimybė sėkmingai gydyti arba, dar svarbiau – užkirsti kelią vėžiui dar prieš jam atsirandant.

Reikia dar daug nuveikti, tačiau tai svarbus žingsnis kovojant su liga, kuria per gyvenimą suserga kas antras Jungtinės Karalystės gyventojas“, – sakė Karalienės universiteto Belfaste perkeliamosios profesorius Markas Lawleris.

Aptariamo tyrimo rezultai buvo paskelbti žurnale „Nature Communications“.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.