Kodėl senstant laikas ima „bėgti greičiau“?

Vaikystėje mėnuo prieš šventes atrodė kaip amžinybė, tačiau senstant net nepastebėsite, kaip šis mėnuo praskries. 

Vienas iš paaiškinimų yra tas, kad kai užsiimame kažkuo įdomiu, mes daugiau dėmesio skiriame procesui – ir tuo pačiu tampame mažiau dėmesingi laiko bėgimui. Mūsų vidinis laikrodis rečiau generuoja impulsus, jų būna mažiau – todėl mums atrodo, kad laikas bėga greičiau, rašo „Psychology Today“

Ir atvirkščiai: kai mums nuobodu, daugiau dėmesio skiriame laikui, o ne procesui – pagalvokite, kaip dažnai skrisdami lėktuvu žiūrite į laikrodį. Dėl šios priežasties mūsų vidinis laikrodis dažniau generuoja impulsus, todėl subjektyvus laikas užsitęsia ilgiau.

Nauji įspūdžiai turi įtakos ir laiko vertinimui. Paprastai naujiems potyriams apdoroti reikia daugiau laiko ir atminties išteklių, todėl nauji įvykiai jaučiami ilgiau. Pabandykite prisiminti dieną, kai išmokote ko nors naujo. Kai žiūrime atgal, šios dienos atrodo ilgesnės nei įprastos.

Mokslininkai teigia, kad senstant dienos trumpėja dėl sumažėjusio vaizdo informacijos apdorojimo greičio. Pirma, už tai atsakingi neuroniniai tinklai tampa didesni ir sudėtingesni, antra, kaupiasi žala, padaryta neuronams, – visa tai sumažina impulsų perdavimo tarp jų greitį. Paprastai jaunų smegenų „kadrų dažnis“ yra didesnis – autoriai šį suvokimą lygina su sulėtintu judesiu kine.

Įvertinti laiką nėra lengva, tai gana abstraktus reiškinys, kurio negalima pamatyti ar paliesti. Todėl mes sugalvojome „gudrybes“ arba euristiką, skirtą laiko įvertinimui. Ši euristika keičiasi su amžiumi. Pavyzdžiui, maži vaikai linkę manyti, kad jaudinantys ar intensyvūs įvykiai trunka ilgiau. Kita vertus, suaugusieji linkę manyti, kad nuobodi veikla trunka ilgiau, nes jie nuolat tikrina laikrodį ir matuoja laiką, o tai iš dalies verčia manyti, kad veikla trunka ilgiau nei iš tikrųjų.

Daugelį žmonių tikrai gąsdina greitai bėgantis gyvenimas ir kad jis praskris jiems net nepastebėjus. Moksliškai įrodytų būdų sustabdyti akimirką neradome, tačiau pasistengsime panaudoti tai, ką sužinojome apie laiko suvokimo struktūrą.

Kai atkreipiame dėmesį į laiką, jis sulėtėja. Stenkitės sąmoningai atkreipti dėmesį į jo tėkmę. Kalbant apie sąmonę, tyrimai rodo, kad meditacija gali sulėtinti subjektyvų laiko pojūtį. Tačiau yra didelė tikimybė, kad pristabdyti laiko slinkimą galėsite tik praktikuojantis.

Kuo vyresni tampame, tuo mažiau patiriame naujų patirčių ir, kaip prisimename, dėl naujumo laikas sulėtėja, nes daugiau turime apdoroti informacijos. Tai veda prie labai banalaus patarimo: stenkitės kuo dažniau įgyti kuo daugiau naujos patirties.

Kitas būdas – vesti dienoraštį. Tai leis išsamiau prisiminti savo gyvenimo įvykius ir, žvelgiant atgal, suprasti, kad tai ne tik praskriejo, bet atnešė daug įspūdžių ir neįtikėtinų emocijų.

Juk kartais gera sustoti. Sustokite pažiūrėti į vėją, atsisėskite prie lango kavinėje, užuot gėrę kavą kelyje, pažiūrėkite į upės vandenį. Gyvenimas sulėtėja, kai sulėtinate tempą.