Renkantis tobulą arbūzą nereikia jo stuksenti ar ieškoti uodegėlės. Užtenka atkreipti dėmesį į vieną dalyką

Portalas „Simply Recipes“ susitiko su Jordanu Carteriu, kurio šeima jau tris kartas augina arbūzus JAV, Džordžijos valstijoje.

Pasak ūkininko geriausias būdas sužinoti, ar arbūzas prinokęs, yra jį pakelti ir ieškoti gelsvos dėmės.

„Tai turėtų būti geltonos spalvos dėmė ant arbūzo pilvo ar apatinės dalies. Tai rodo, kad arbūzas subrendo saulėje“, – sako J. Carteris.

Tokia dėmė dar vadinama lauko ar žemės dėmė. Ji gali būti būti blyški, kreminė, sviesto geltonumo, jei arbūzas yra prinokęs. Jei jo apačioje esanti sritis yra šviesiai žalia arba balta, tai reiškia, kad jis dar nėra visiškai subrendęs.

Taip pat paėmę į rankas arbūzą įvertinkite jo svorį.

„Jis turėtų būti sunkus pagal savo dydį, nes 92 proc. arbūzų sudaro vanduo. Jei nesate tikri paimkite kitą tokio paties dydžio arbūzą ir pirkite sunkesnį“, – sako arbūzų augintojas.

O kaip su tuo stuksenimu? Iš tiesų, reikia tikrai įgudusios ausies, kad suprastumėte, koks tai garsas. Prinokęs arbūzas skamba lyg tuščiaviduris, o dar žalias – skambės aukštesniu tonu.

Kokiais dar būdais vadovaujasi žmonės?

Vieni ieško šiurkščių, rudų juostelių ar arbūzo šono, kurios panašios į voratinklį. Nėra tyrimų, kurie tai įrodytų, tačiau kai kurie žmonės tiki, kad juostos gali atsirasti dėl apdulkinimo. Pasak jų, kuo daugiau juostelių, tuo saldesnis ir prinokęs arbūzas gali būti.

Kiti nagais lengvai pabraižo arbūzo paviršių. Jei žievė lupasi lengviau ir po ja atsiranda baltai žalia sritis, arbūzas prinokęs. Jei subraižote neprinokusį arbūzą, lieka įdubimai ir tamsesnės linijos.

Jei perpjaunate arbūzą ir jis nėra toks skanus, kaip norite, turite keletą variantų – pirkite kitą arba išbandykite receptus su arbūzais: galite pasigaminti salotas, kokteilį, šaldyti kaip ledus.