Ar moterys labiau toleruoja skausmą nei vyrai? Atsakymas įdomus, bet ne toks jau paprastas

Pasirodo, kad ląsteliniame lygmenyje vyrai ir moterys iš tiesų skirtingai reaguoja į skausmingus dirgiklius. Tačiau į klausimą, kurios lyties atstovai (jei apskritai kurie nors iš jų) yra atsparesni skausmui, atsakymas yra ne toks paprastas.

Kad žmogus pajustų skausmą, jutimo neuronai, vadinami nociceptoriais, aptinka skausmingus dirgiklius ir siunčia signalą į smegenis, kur jis interpretuojamas. Šie skausmingi dirgikliai yra ekstremali temperatūra, mechaninis spaudimas ir uždegimas. Žmonės skirtingai suvokia kiekvieną dirgiklį, o šie skirtumai atsiranda dėl įvairių veiksnių, įskaitant asmens lytį.

Kelių tyrimų duomenimis, moterų jautrumas skausmui yra didesnis, bet skausmo slenkstis mažesnis nei vyrų. Pavyzdžiui, 2012 m. atlikus tyrimą, kuriame buvo nagrinėjama, kaip vyrai ir moterys reaguoja į fizinį spaudimą, nustatyta, kad moterys yra jautresnės mechaniniam skausmui nei vyrai.

Kito tyrimo metu vyrų ir moterų buvo prašoma nurodyti, kada jie pajuto šilumos dirgiklį, ir įvertinti jo intensyvumą. Jis parodė, kad moterų skausmo slenkstis karščiui yra žemesnis nei vyrų.

„Gerai žinoma, kad moterys yra jautresnės skausmui nei vyrai, – sako McGillo universiteto (Kanada) elgesio neurologijos profesorius Jeffrey Mogilas, tyrinėjantis skausmo lyties skirtumus. – Tai įrodyta šimtais tyrimų su žmonėmis. Ne visi jie yra statistiškai reikšmingi, bet iš esmės visi jie eina ta pačia kryptimi“.

Tačiau kai kurie tyrimai iš tikrųjų rodo priešingai.

2023 m. paskelbtame tyrime mokslininkai atliko terminio jautrumo skausmui testą su 22 paaugliais savanoriai – 12 merginų ir 10 vaikinų. Šie dalyviai buvo veikiami karščio ir šalčio dirgikliais ir jie buvo paprašyti įvertinti skausmo intensyvumą. Vyrai įvertino didesnį skausmo intensyvumą abiejų stimulų atžvilgiu nei moterys.

Dar kiti tyrimai rodo, kad vyrų ir moterų reakcija į skausmą sukeliantį karštį nesiskiria.

Mokslininkai nesutaria dėl to, kad nėra „prasmingų“ skausmo tolerancijos matavimo rodiklių, sako Arizonos universiteto (JAV) neuromokslų profesorius Frankas Porreca. Tam tikro žmogaus skausmo slenkstis ir tolerancija paprastai skiriasi įvairiuose bandymuose ir aplinkoje. Be to, kai kurių tyrimų duomenimis, moterys yra patikimesni bandomieji subjektai nei vyrai, nes nuosekliau vertina savo skausmą.

F. Porreca tyrinėja mechanizmus, galinčius skatinti skausmą – ir neseniai kartu su savo komanda nustatė, kad vyrų ir moterų nociceptorius aktyvuoja skirtingos medžiagos. Tai reiškia, kad pirmasis skausmo suvokimo žingsnis tarp lyčių skiriasi.

J. Mogilas sako, kad anksčiau nebuvo įrodyta, jog pačių nociceptorių savybės priklauso nuo lyties.

Buvo žinoma, kad skausmo dirgikliai turi viršyti tam tikras ribas, kad suaktyvintų nociceptorius. Paprastai nedidelio intensyvumo dirgiklis – pavyzdžiui, šalto vandens gėrimas – nociceptorių nesuaktyvina, tačiau jei jums skauda burną, ten esantys nociceptoriai suaktyvėja. F. Porreca paaiškino, kad tokiu atveju nociceptorių suaktyvėjimo slenkstis sumažėja, ir jo komanda norėjo sužinoti, ar šis „įjautrinimas“ priklauso nuo lyties.

Norėdami tai ištirti, mokslininkai paėmė nociceptorių ląstelių mėginius iš nugarinių šaknų ganglijų – vietos, esančios netoli nugaros smegenų, per kurį jutiminė informacija patenka į centrinę nervų sistemą. Tyrėjų komanda paėmė ląstelių iš pelių patinų ir patelių, nežmoginių primatų ir žmonių – ir paveikė ląsteles įvairiomis medžiagomis.

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad moterų reakcija į skausmą priklauso nuo hormono prolaktino, o vyrų reakcija į skausmą – nuo cheminio pasiuntinio, vadinamo oreksinu – todėl atrodė, kad tai puikios priemonės eksperimentui atlikti. Rezultatai parodė, kad ląstelės, veikiamos bet kurios iš šių medžiagų, elgėsi skirtingai visose tiriamose rūšyse.

Prolaktinas sumažino nociceptorių suaktyvėjimo slenkstį patelėms, bet neturėjo įtakos patinams. Ir atvirkščiai, oreksinas jautrino patinų ląsteles, bet neturėjo poveikio patelių ląstelėms. Abi medžiagos natūraliai aptinkamos abiejų lyčių organizmuose, tačiau jų koncentracija skiriasi.

„Nociceptoriai, kuriuos gauname iš gyvūnų patinų, patelių arba žmonių donorų (po mirties), labai skiriasi pagal tai, kokie procesai lemia slenksčių sumažėjimą“, – teigia F. Porreca.

Jis pridūrė, kad šis atradimas galėtų padėti sukurti skausmo gydymo būdus, kurie būtų optimaliai pritaikyti vyrams ir moterims, ypač atsižvelgiant į tai, kad „dauguma pasaulyje skausmą patiriančių pacientų yra moterys“. Pavyzdžiui, lėtinio skausmo liga fibromialgija bent jau JAV dažniau serga moterys nei vyrai.

„Nepriklausomai nuo to, kuri lytis yra jautresnė skausmui, daugėja įrodymų – pavyzdžiui, šiame straipsnyje – kad užkulisiuose vyrams ir moterims veikia skirtingos grandinės, – sako J. Mogilas. – Iš tikrųjų vyrų ir moterų sistema yra skirtinga, ir tai iš tikrųjų yra įdomesnė dalis.“

Parengta pagal „Live Science“.