Eliksyras nuo senatvės ligų – būdai atjauninti žmogaus smegenis. Pateikė įrodymus, kad tai įmanoma

Miestelis – pavyzdys, norintiems gyventi ilgai

Tomas ir Marijke – pora, įsikūrusi Loma Lindoje, maždaug valanda kelio nuo Los Andželo. Sutuoktiniai, kuriems po 76-erius metus, čia persikraustė su aiškiu tikslu.

Loma Linda yra viena iš mėlynųjų zonų. Taip vadinamos vietos, kur žmonių gyvenimo trukmė ilgesnė nei vidutinė. Pastebėta, kad žilos senatvės Loma Lindoje sulaukia Septintosios dienos adventistų bažnyčios bendruomenės nariai.

Šie paprastai nevartoja alkoholio ir kofeino, laikosi vegetariškos ar net veganiškos mitybos. Rūpestis kūnu – jų religinė pareiga.

Mokslininkų dėmesio Loma Linda sulaukė jau prieš kelis dešimtmečius. Bandoma suprasti, kas tiksliai lemia išskirtinai ilgą miestelio gyventojų gyvenimo trukmę.

Pastebėta, kad Loma Lindos gyventojai išlieka geros sveikatos: vidutiniškai moterys puikiai jaučiasi 5 metais ilgiau, o vyrai – net 7.

Nėra jokios paslapties. Miestelio gyventojai sveikai maitinasi, išlieka protiškai aktyvūs ir vertina bendruomeniškumą.

Čia reguliariai vyksta paskaitos apie sveiką gyvenseną, muzikiniai susibūrimai ir mankštos užsiėmimai.

Slaugos įstaigoje gyvenanti Džudė pasakoja, kad čia visada randa su kuo pasikalbėti ir atverti širdį.

„Nesupratau, koks svarbus smegenims yra bendravimas. Kitaips jos ima trauktis ir nyksta“, – sakė senjorė.

Mokslas jau prieš daug metų pripažino, kokie svarbūs sveikatai yra socialiniai ryšiai.

Tačiau šiuolaikinės technologijos jau leidžia nustatyti, ar žmogaus smegenys sensta greičiau, nei keičiasi jo biologinis amžius.

Ateities medicina bus vis labiau individualizuota, augs ankstyvosios diagnostikos galimybės. Dėkosime dirbtiniam intelektui ir duomenų apdorojimo pajėgumams.

Perprato, kas vyksta žmogaus smegenyse

Pietų Kalifornijos universiteto gerontologijos ir kompiuterinės biologijos docentas Andrejus Irimia pristatė kompiuterinius modelius, kuriais vertinama, kaip sensta mūsų smegenys, ir prognozuojamas jų nykimas.

Akademikas juos sukūrė panaudojęs magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) nuotraukas ir pasitelkęs dirbtinio intelekto galimybes. Rezultatai leidžia suprasti, kaip keičiasi ligos, pavyzdžiui, demencijos paveiktos smegenys.

„Tai labai sudėtingas būdas pažvelgti į dėsningumus, kuriuos mes, žmonės, nebūtinai žinome, bet dirbtinio intelekto algoritmas gali juos pastebėti“, – sakė jis.

A.Irimia ištyrė BBC žurnalistės smegenis ir nustatė, kad jos 8 mėnesiais senesnės nei tai, kas parašyta moters pase. Tiesa, tokį rezultatą derėtų vertinti atsargiai, nes tyrimo paklaida – 2 metai.

Nors technologija nėra įspūdingai tiksli, privačios bendrovės jau ieško būdų ją komercializuoti. Antai įmonė „Brainkey“ tokį tyrimą atlikti siūlo savo klinikose įvairiuose pasaulio kampeliuose. Jos įkūrėjas Owenas Philipsas įsitikinęs, kad MRT tyrimą ateityje atlikti bus paprasčiau.

„MRT tyrimai tampa daug prieinamesni, o iš jų gaunami vaizdai darosi vis kokybiškesni“, – sakė jis.

„Technologijos pasiekia tokį lygį, kad turime būdą pamatyti dalykus daug anksčiau nei galimybės leido praeityje. O tai reiškia, kad galime tiksliai suprasti, kas vyksta konkretaus paciento smegenyse“, – pridūrė O.Philipsas.

Jis net pademonstravo galįs 3D spausdintuvu pagaminti tikslią paciento smegenų formos kopiją.

Pasak O.Philipso, įdėmia smegenų stebėsena siekiama ne tik pritaikyti veiksmingesnį gydymą, bet ir kiekybiškai įvertinti paskirtų intervencijų veiksmingumą.

Miegas saugo nuo Alzheimerio ligos

Per pastaruosius 200 metų smarkiai pailgėjus žmonių gyvenimo trukmei, ženkliai padažnėjo su amžiumi susijusios ligos. Galbūt ateityje demencija susirgs visi? Liga – tik laiko klausimas?

Pasak A.Irimios, egzistuoja tokia teorija, tačiau intensyviai ieškoma būdų kaip nutolinti demencijos išsivystymą.

Trūkt už vadžių – vėl iš pradžių. Ir mokslininkai, ir gydytojai, ir Mėlynųjų zonų gyventojai sako, kad senėjimo spartą apsprendžia gyvenimo būdas.

„Miegas – veiksmingas būdas atstatyti smegenų ir viso organizmo būklę“, – sakė Matthew Walkeris, Kalifornijos universiteto neuromokslų ir psichologijos profesorius, bestseleriu tapusios knygos „Kodėl mes miegame“ autorius.

Jis pabrėžė, kad miego metu iš smegenų išplaunamos beta amiloido ir tau baltymų sankaupos, siejamos su Alzheimerio ligos išsivystymu.

M.Walkeris akcentavo, kad nakties poilsiu susirūpinti dera ne tada, kai išeini į pensiją. Miego stygius žalos smegenims pridaryti gali jaunystėje. Bet kas klauso perspėjimų? O jei pacientui būtų galima pasakyti, kad jau pradeda matytis smegenų pažeidimai?

Taigi, gebėjimas akyliau stebėti, kaip kinta žmogaus smegenys galėtų pasitarnauti prevencijai.

San Francisko priemiestyje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Fauna Bio“ renka duomenis apie voveres žiemos miego laikotarpiu ir po jo. Kietai įmigusių voverių kūno temperatūra nukrenta, o medžiagų apykaita sulėtėja ir siekia 1 proc., lyginant su aktyvumo būkle.

Panašu, kad miegodamos voverės gali atauginti neuronus ir atkurti prarastas smegenų jungtis. Bendrovės tikslas – pabandyti sukurti vaistus, kurie leistų atpakartoti šį procesą žmonėse. Savaime suprantama, be pusmečio miego patale.

Tai kas garantuoja ilgaamžiškumą?

Tikriausiai, vienas didžiausių ilgaamžiškumo mokslo optimistų yra Bryanas Johnsonas – amerikietis verslininkas, kuris išleidžia milijonus dolerių, siekdamas pakeisti savo biologinį amžių.

Gausybė maisto papildų, 19 valandų trukmės badavimas, alinančios fizinės treniruotės ir daugybė (kartais prieštaringai vertinamų) gydymo metodų – B.Johnsonas išbando viską.

Tačiau Loma Lindoje gyvenanti 103 metų amžiaus Mildreda tikina, kad dėl sveikatos niekada nesivertė per galvą. Ji sako: nors ir būtina maitintis sveikai, griežti draudimai – nesąmonė. Kartais galima pasilepinti ir nusidėti rekomendacijoms.

Mildreda juokiasi, kad reikia sau leisti ir gyvenimo malonumus. Pripažinkime – šimtametė tikriausiai supranta, apie ką kalba.

Parengta pagal BBC inf.